Įvairiausios metaliūgiškos temos, nuo hard rock bei heavy metal iki odinių striukių ir satanistų
Kadangi ponas Kleckas Buržujus daro penktadienių internetus, tai kodėl gi mums neatsilikti? O kadangi aš visgi ne Kleckas Buržujus, tai bus prasčiau, užtat apie metalą. Headbanginimas – vienas iš metalistiškų čiūdų: nors daugelis įsivaizduoja, kad galvomis sukama ir mosuojama tam, kad plaukai gražiai sklaidytųsi, išties yra visai kitaip. Plaukai, aišku, palengvina headbanginimą, nes dėl...
Tema, žinokit, durna, kaip čemodanas: vienu metu buvo tokia mada, itin išplitusi tarpu visokių NWOBHM grupių (bet ne tik tarp jų), kad anos, debiutuodamos, išleisdavo savo vardo albumą, kuriame būdavo ir jų pačių vardo daina. Ir įdomu, kad neretai tai būdavo pats geriausias to albumo gabalas, o kartais – ir pats geriausias išvis kada...
Jau senas ir nuvalkiotas bajeris, kai nesusivokėliai, nežinantys, ko patys klausosi, pradeda aiškinti, kad pvz., Iron Maiden yra nemetalas. Arba kad Guns’n'Roses nemetalas. Arba kad Scorpions irgi nemetalas. Arba netgi kad Metallica nemetalas. Vieną sykį išgirdę kokių nors kriokiančių grindkorininkų, paskui visą gyvenimą neaukšto entelekto asabos galvoja, kad tas ir yra metalas, o paskui...
Senas geras thrashas visada pakelia nuotaiką vakarėjant, pabraidžius po gerą tirpstančio sniego pliurzę. Potter’s Field – terminas, skirtas apibūdinti laidojimo vietą tiems, kurie dėl religinių priežasčių negali būti laidojami kapinėse. Terminas ganėtinai amerikoniškas, bet kildintinas iš Biblijos, kuri eilinį kartą pasitarnauja kaip nuostabus visokiausių smulkių niekučių sutaurinimo įrankis. Iš tikro tai tėra molio kasykloje...
Japonija savo iškreiptu potraukiu metalo grupėms garsėja nuo seno, tiesa šlykščiai. Prieš keletą dešimtmečių, kai dar jie nebuvo išradę karaokės, pas juos buvo kitas bumas – melejonai visokių vietinių mikrosupergrupių, grojusių koverius. Kover-bendai tai vadinosi. Ir kai kurie sugebėdavo išleisti savo albumus didesniais tiražais, nei populiarios Vakarų grupės, kurių dainas jie pergrodavo. Tiesa, koverbendų...
Šiaip jau buvo visa krūvelė skirtingų metalo grupių, besivadinusių Attila vardu. Matyt, kad šitas vardas kliūdavo visokiems veikėjams, linkusiems dainuoti kliedesius apie visokius didvyrius, drakonus ir kitus manowar tipo heroinius fufelius. Tarp tų pačių fufelių kūrėjų buvo ir anokia garsenybė Billy Joel, gerokai vėliau tapęs Pop Rock ir žvaigžde, prikūrusia visokių visokiausių pop hitų....
Kadangi Aistė Paulina leido, parašiau guest post‘ą – antrą savo gyvenime (pirmas buvo Liudvės Andriulio bloge, kur lankosi baisūs žmonės), tad please bear with me. Postas apie tai, kas būna, kai metaliūgos užsinori rafinuotumo ir sofistikacijos, kaip ir pridera >140 IQ asmenims. Didele dalimi jis yra apie Floridos death metalo (kas nežino apie death metalą,...
Seni Lietuvos metaliūgos atsimena legendinį Obiką ir niekada jo nepamirš. Nes tai yra figūra, kuri tapo mitu visiems laikams. Nesvarbu, kas tai per žmogus, nesvarbu, kiek jis turėjo proto, bet svarbu tai, kad net ir būdamas neaukšto entelekto, jis kažkokiu būdu tapo metaliūga. Ir dabar pabandykite atspėti iš vieno karto, kokia jam grupė tapo...
Neatsimenu, ar kada rašiau, kaip Udo Dirkschneider susipyko su savo paties kurta grupe – Accept. Tai jei kada ir rašiau, tai pasikartosiu, nes daugelis jaunųjų metaliūgų nei neįtaria, kas ten buvo, o kadangi nei Udo Dirkschneider, nei patys Accept šiais laikais apie tai nekalba, tai viskas gerokai primiršta ir kyla visokių kliedesingų spėlionių. Čia...
Kadangi jau pradedam naują blogą, o visi mėgstam rimtą muziką, tai nesigilindamas tiesiog duodu jums dainelę, kuri bus kaip tik atitinkanti Rock muzikos dvasią. Tai Accept su daina “Aš esu rebelis”. Tai tiesiog klasikinis heavy metal – linksmas ir greitas, pilnas tikrosios senosios, dar ir pankiškumu dvelkiančios metaliūgiškos dvasios, taip ir kriuksinčios Udo Dirkschneider...
Rokiškis
grumlinas
baltasisvaiduoklis
Maumas Mauminskaz
Justinas Žilinskas
Leo Lenox
Aistė Paulina
aldona
Šarūnas Skyrius
Sekite mus!