Kadangi kažkaip retokai čia parašau, tai pagalvojau, kad seniems nupezėliams, jau prapuvusiems ir nupušusiems metalistams reikia kokio nors senienų kratinio duoti. Kad būtų linksmiaug yvent, nes organizmas jau nelaiko alaus, rūkyt irgi neišeina ir tenka gyventi sveiką gyvenimo būdą, auginti vaikus bei anūkus, tad gyvenimo neliko, o liko tik kultūringa egzistencija.

Taip, dauguma senų metalistų, kurie girti kadaise kur nors Sereikiškėse ar Šunparkyje (kur dabar niekam neprieinamas Prezidentūros parkelis) darydavo visokius deboškus, vemdavo ir tuštindavosi viešose vietose ir kraupindavo prie drausmės ir griežtos tvarkos pripratusius sovietžmogius, dabar jau tapo kultūringais žmonėmis, kurių dažnai ir neatpažintum.

Štai koks nors senas metaliūga bankui vadovauja, koks kitas – aukšto rango politikas, dar koks nors – mokina žmones ir garbus dėstytojas, mokslo profesorius, daktaras ar dar kas nors – blogiausiu atveju, koks nors teroristų vadeiva. Ir tokie metalistai dabar valdo jau pasaulį, nes dauguma metaliūgų yra labai protingi ir dėl to jūs jiems ir vergaujate.

Aišku, būna ir išimčių, kad koks nors per ilgai gėrė, tapo bomžu ir dabar gyvena kur nors šiukšlių konteineriuose. Dar kiti atvejai – išvis liūdni – gėrė koks ir headbangino, taip kad išvėmė ilgainiui savo paties smegenis, nukvako iki katės lygio ir tapo kokių nors zuokulų gerbėju. Bet tai tik išimtys, tokios kaip legendarinis Obikas, todėl jos patvirtina taisyklę.

Žodžiu, visaip ten būna. Bet kadangi jau taip būna, tai štai jums prašom ir muzikos. Kokių nors keistesnių daiktų, nes visi nekeisti – jau seniai girdėti ir niekam neįdomūs. Atleiskit, kad garsas kaip iš bačkos – to sunku išvengti, kai žmonės kelia albumus iš jau seniai pamirštų, nudrožtų plokštelių. Kita vertus, mes gi turim jaunystės įgūdžių klausytis iš 15 kartų perrašytų kasečių ir sovietinių magelių, tad suprasim, tiesa?

Vat pavyzdžiui tokia grupė Wild Dogs, kurios niekas neatsimena, nes ji seniai sužlugo. O grojo juk gražiai (gabalas vadinasi „Metal Fuel“):

Gražu? Taip, gerai grojo, kiti gabalai irgi smagūs. Grupė iš JAV, Oregono, čia gal kokie 1987 metai, pats Power Metal stiliaus sužydėjimas gerąja prasme, kur anie bandė groti greičiau, sudėtingiau, šiurkščiau už klasikinį Heavy Metal, bet visuotinis posūkis į Speed ir Thrash dar nebuvo prasidėjęs.

O čia tokia iš NWOBHM berods grupė – Death Star, 1981 metai, gabalas „Lady Of Mars“:

Galim suprasti, kad Iron Maiden toli gražu buvo ne vieninteliai, panašiai groję ir dainavę. Buvo labai rimtų konkurentų, bet kažkaip išliko tik nedaugelis.

O vat čia jums gal ir girdėta grupė – Virgin Steele, viena iš pradininkių tos visai kitokios Power Metal bangos, kurios atlikėjai į visokius epic metal ir panašius fufelius nukrypo ilgainiui. Vienok čia girdisi gana netipiškas metalui improvizavimas, traukiantis link to visokio sunkiojo bliuzo. Čia jums gabalas iš 1984 metų – „The Evil in Her Eyes“:

Na, gerai. Čia jums linksmesnio šiek tiek – tai 1983 metai ir grupė Argus iš kažkokios Floridos su gabalu „Lady Killer“:

Keistai skamba, kai lyg ir klasikinis Heavy Metal, bet jau su bandymais daryti keistus ritmikos pagriuvimus, kokie vėliau natūraliai įsipaišė į thrash. Visgi smagiai klausosi.

O čia dar kažkokie senoliai – Iron Heart (o gal Ironheart?), su 1988 gabalu „Last Chance“, rifai tiesiog puikūs, pats tas greičio jausmas, kuris skraidina:

O čia tokia grupė Victim, iš Kalifornijos, kur 1983 sudainavo dainelę „Power Hungry“:

Greitai groja, kaip girdim. Ir linksmai taip. Smagu klausyt, nes energingi, o ne verksmingi, kaip nekurie kiti atlikėjai.

O čia tokia amerikonų grupė Salem’s Wych, kur irgi visai greitai ir gražiai grodavo – jų 1986 gabalas „Fight Till The End“:

Čia išties gal ir nieko labai originalaus nėra, nes ir vėl primena visokius Iron Maiden, tik jau labiau link pamėgdži0jimo, nei paralelinės kūrybos. Ale visvien gražu. Jei dar garsas būtų geras…

Vat čia gal įdomiau – tokia grupė Shire, ne tai iš Čikagos, ne tai iš Los Andželo, ale gabalas gražus – „All Alone“, 1984 metai:

Visai kitaip skamba, nei daugelis kitų grupių, tiesa? Kažkoks dar visai hardrokiškas, netgi hipiškas dvasingumas girdisi.

Gerai jau, jei visokie puspopsiai jau jus užveikė, tai prašom jums daug rimtesnio reikalo – tai tokia Ruthless, aiškiai ėjusi link Thrash. Kaip tokiai neaiškiai grupei ir bačkiniam garsui, tai tiesiog stebuklingai gerai persiduoda tas žemadažnis mėsiškas vibravimas, kuris šitame 1984 gabale „Gates Of Hell“:

Kadais būtent šitokios grupės atrodė itin ypatingai, nes skambėjo visiškai kitaip, nei netgi vidutiniškas metalas. Tai buvo tiesiog labai sunku ir žiauru. Tai kirsdavo kažkur per paširdžius ir tai buvo gerai. Ypač gerai, kai paklausydavai po visokių verksmingai dvasingų Power grupių.

Bet ir Power grupės buvo nesilpnos. Kartais būdavo tikrų perlų, kurie jau užmiršti. Vat pavyzdžiui, tokie Dark Age, kur 1984 dainelę „Viper“ galite pasiklausyti:

Potencialo šitame gabale tiek, kad klausimas, kodėl jie dingo. Nes su tokiu keistu ir stipriu vokalu, su tokiomis aranžuotėmis – jiems kelias į šlovę turėjo būt.

O čia vat tokia grupė Holocaust su 1980 gabalu, įsirašiusiu į metalo istoriją – „Heavy Metal Mania“:

Girdėta? Jei neprisimenate, kad kažkada girdėjote, tai esat koks nors pienburnis, o ne metalistas, nes galima neprisiminti, kas grojo, nežinoti iš kur šitas gabalas, bet jo negirdėjusiam būti – tai jau negalima niekaip.

O čia jums dar tokia Acid su savo Kate de Lombaert, 1982 dainelė „Satan“:

Tarp kitko, apie Acid jau kadaise rašiau. Linksma grupė, bet nuduso.

Na ir pabaigai – tokia amerikonų grupė Hawaii, kurios 1984 dvasinga daina „Escape The Night“ tapo vienu iš garsiausių ir puikiausių amerikoniško Power metal gabalų:

Tai tiek jums šiandien, seni perdylos.