Štai kadaise buvo Sąjūdis, Roko Maršas per Lietuvą ir visas Atgimimas, kai visi beprotestavę išlindo į didžiąją sceną. Tada buvo Lietuvos roko aukso amžius – ir grupės geros, ir laisvė jau kilusi, ir visokia muzikos industrija dar nebuvo tapusi vartų sergėtojais, praleidžiančiais į viešumą tik sau pelningas olialiaškas. Štai tada ir pagarsėjo ponas Atsuktuvas, jaunas pankas, pravardę gavęs iš to, kad atsuktuvą nešiodavosi – esą tam, kad visiems visokias radijas taisytų.

Atsuktuvas, dar žinomas, kaip Nėrius Pečiūra, tada tapo žvaigžde. Nei jis, nei jo grupė Už Tėvynę nemokėjo groti, nemokėjo ir dainuoti – tai būdinga punk rock. Bet pankiškos protesto dvasios buvo tiek, kad muzika nereiškė nieko – svarbu buvo tai, kad jie vieninteliai iš visų išdrįso dainuoti apie sovietus ne tarp eilučių, o tiesiai, nevyniodami. Tais laikais visokie raudonskūriai komuniagos dar piktindavosi visokiuose žurnaluose – „kaip galima leisti, kad kažkokia šlykšti grupė taip niekintų ir terštų žodžius „Už Tėvynę“, su kuriais į mūšį eidavo tarybiniai kariai, kovoję už Lietuvos išvadavimą„.

O paskui jį visi užmiršo, nors Nėrius Pečiūra ir dainuoti pramoko, ir netgi groti truputį. Vilniaus dvasia buvęs pankas atsidūrė kažkokiame užribyje.

Visgi po kokio dešimtmečio, 1995 metais, pasirodė kažkokia pusiau pogrindinė kasetė, kuri siauruose sluoksniuose plačiai pagarsėjo. O dabar ponas Nerijus Pečiūra išleido naują, peraranžuotą albumą, kurį aš jums bukuoju būdu ir pristatysiu, nes jis yra toksai nuostabus šlykštaus popso, disco ir punk mišinys, kad nežinoti jūs jo negalite – tai „Heavy Metal Punk“, jau savo pavadinime nešantis tą užmirštą laiką, kai ant savęs tokius užrašus rašydavosi moksleiviai, net negirdėję nei Punk, nei Heavy Metal.

Ir dar, gandas sako, kad šį puikų albumą visai legaliai galima parsisiųsti iš Linkomanijos, nes pankams ir anarchistams visokios autorių teisės yra nesuprantamos.

Taigi, labai paprastuoju būdu čia ir pražvelgsiu šį bei tą iš naujo albumo bei nekurių senų kūrinių. Vat ir pradėkim nuo tos dainos, kuri visiems kadaise įvarė priepolį, nes kai pasirodė, tai kaip tik panašiai ir dainavo visos pop žvaigždutės – tai „Dainelė apie chebrą“:

Ta dainelė apie chebrą aišku labai linksma, bet reiktų prisiminti, kad Nėrius Pečiūra vienu metu taikė ir į daug rimtesnį segmentą, kurdamas išties labai romantiškas, gražias ir užkabinančias dainas. Vienok nepavyko: gal senas įvaizdis užmušdavo viską, o gal dar kažko pritrūkdavo. Štai kad ir tokia romantiška 1995 daina „Šis pasaulis“ su siaubingai pigiai klaikiu videoklipu:

Gal viską griovė kontrastas iš Bacefalų, kur jau žemiau plintuso – nes juk išties neįmanoma rimtai žiūrėt į atlikėjus, kurie daro maždaug tokius fufelius:

Vat taip matyt ir gavosi, kad kadaise laisvę nešęs Atsuktuvas atsidūrė užribyje. O kažkada prasidėjo juk nuo tokių gabalų, kaip „Šiandien Glasnost“, kur 1988, ją leisdami groti, Roko Maršo organizatoriai nemenkai rizikavo:

Taigi, užmiršus apie senienas, štai jums nuostabiausia disco-šmisko romantikos ir dvasingumo pilna, šedevrali ir begaliai žavi daina „Juodos rožės“, savo versijoje „Rožės 2012“:

O štai čia – puiki savo buku smagumu daina „Viskas bus gerai“:

Arba dar tokia maloni daina – „Ant debesų“:

Ir galų gale, jei jau vargas po kažkur ieškotis – tai štai jums visas „Heavy Metal Punk“ albumas viename daikte:

Taigi, aš čia linkiu ponui Nėriui Pečiūrai atgauti populiarumą – štai todėl ir skelbiu. Tai, kad albumas paleistas laisvam platinimui, visas kartu su daugeliu senų kitų dainų sudėtas į Youtube – tai puiku, daugeliui atlikėjų vertėtų to pasimokyti. Ir aš tikiu, kad Nėrius Pečiūra pakils, atsigaus ir vėl bus vienu iš didžiausių žvaigždžių, kokios tik yra. Klausykitės ir platinkite, ponai ir ponios.