TABAMI Goes and fucks itself @ Loftas

Vakar buvo smagus vakaras. Gerokai skanaus maisto nuteikė taip maloniai, kad nusprendžiau sutikti su pasiūlymu nueiti į Loftą, paklausyti „Tabami Goes Jim Morrison“. Doors. Kas blogo gali nutikti?..

Pradėkime nuo Lofto. Kuris yra skylė. Dabar esu užtikrintas, kad senstu. Loftas yra skylių skylė, vienintelis ten geras dalykas yra scena, bet paskutinį kartą vadinamuosius tauriuosius gėrimus iš plastmasinių indų tenkinausi gerdamas, kai Kaune ant VDU scenos grojo Victor Wooten. Čia grojo Victor Diawara. Kuris, kaip suprantu yra klubo savininkas (ar vienas savininkų). Čia tas pats žemas lygis, kaip ir Blėka, grojantis ant savo festivalių scenos.

Stalo futbolo stalas – vienintelė klubo pramoga be purvinų grindų ir stovėjimo – yra kreivas kaip… net nežinau, kas yra toks kreivas, kaip tas fusbolo stalas. Prarijo keturis litus, kol davė kamuoliukų. Ant jo parašyta, kad negalima dėti gėrimų, bet nėra jokio plokščio paviršiaus be kilimais išklotų grindų, kur galėtum pasidėti savo gėrimą. Grindys išklotos purvina kilimine danga, o gėrimai plastmasiniuose induose. Jei kas nežinote, kaip elgiasi 300 ml plastmasinė stiklinė su apie 50 ml. Jack Daniel’s (nes Johnny Walker dar neapsilankė toje skylėje) ant nelygios kiliminės dangos, pamėginkite, jei tik rasite tokią užkruštą vietą savo namuose. Spoileris – stiklinė virsta.

Žinoma, gali bandyti šokti pagal AC/DC gabalą T.N.T. ir Highway to Hell. Jei nesi pragyvenęs dvidešimties metų šioje planetoje ir tai nėra tavęs užpisę negyvai. Seriously. Prodigy ir kita M-1+ fignia. Grojo Doorsus iki ir po Doorsus grojusio projekto. Suprantu, kad publikai pochui (o jai tikrai pochui, nes publika susirinko beveik be išimties paauglių mergaičių hipsterių), bet rimtai: kiek jūs mokat savo DJ’ams, kad jie leidžia tokį neapdirbtą šlamštą?

Visa tai nėra kažkoks intrinsic blogis savaime, man labai smarkiai nerūpi, kur žmonės leidžia savo pinigus, bet mano pinigai ten nukeliavo vienintelį ir paskutinį kartą. Aš pernelyg mėgstu stiklinius indus, kuriuos galima kur nors pasistatyti ir sanitarines sąlygas patalpose, bei entertainerius, kurie stengiasi entertaininti. Jiems prireiks ko nors, prilygstančio Victorui Wootenui, kad mane prisiviliotų atgal. Vietoje to, gavau… The Amazingly Brilliant And Musically Inspiring (seriously?) – TABAMI.

Turiu pasakyti, kad tolesnės pastabos nebus skirtos muzikantams asmeniškai, nes man ir tie muzikantai nerūpi. Puikiai juos suprantu – ateini, atidirbi darbą, gauni pinigų ir eini lauk. Ir teisingai, niefig čia stengtis (nei trupučio neironizuoju). Tačiau jei jau kažkas ėmėsi tokio beviltiškai durnai pavadinto neoriginalaus koverių projekto, galbūt… Galbūt, pavyzdžiui, kas nors, atliekantis music director vaidmenį galėtų pagalvoti, kad nėra prasmės kartoti kai kurių apsinešusių Doorsų gyvų pasirodymų apsinešusiai auditorijai elementų?.. Nes nei nepersistengiantys atlikėjai, nei auditorija nėra net panaši į tai, ką ir kur darė Jim Morrison? Galbūt reikėtų gerbti auditoriją ir muzikantus priversti išmokti visas visų instrumentų partijas – arba tuomet pasiduoti platesnei interpretacijai, bet ne pusiau apsipjaustyti ir tikėtis, kad sueis?

Taip, žinau, atsakymas paprastas: ne, nes auditorijai patinka. Auditorija visagalė. Fuck me, kiek padorių muzikantų laiko suėda toks imitacinis debilizmas, kaip koverių bandai. Suprantu mėgėjus, kurie neturi laiko ar talento ar noro kurti originaliai, tad draugų gimtadieniams pagroja koverių, ar užlipa ant vienos kitos scenos kabakuose. Bet čia atvejis ne tas. Dėl šio žinau, kas kaltas – cinizmas „visa muzika parašyta, tik ne visi pinigai paimti“. Žmonių, kurie yra kabakų vadybininkai, troškimas turėti garantiją, kad „susirinks žmonių“. Ir kitas elementarus muzikos biznio nesupratimas.

Visas talentas tūno rūsiuose. Penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai, grojantys ir besimokantys groti. Neturintys net užuomazgų sąlygoms mokyklose, bet lankantys būrelius ir turintys talento. Nes mokykloje tokie dalykai nevyksta, kabakų scenos uždaros iki 18-os ir užkištos Blues-Shit-Bandais, TA-fucking-BAMI ir AC/fuck me/DC projektais, kurie surenka pinigus iš žmonių, niekada taip ir nemačiusių ir negirdėjusių normalios, kabakinės, lietuviškos grupės. Kokių Liūdnų Slibinų ar Naktinės Pufaikos. Ar dar kokių nors jaunuolių, kurie vėliau meta tą užsiėmimą, nes reikia susirasti darbą ir eiti studijuoti kokios nors specialybės, nes „iš muzikos neišgyvensi“.

Sveikinu visus, kada nors pamaitinusius TABAMI savo pinigais (save taip pat): mes po trupinėlį žudom lietuvišką muziką. Lietuvoje gimę Jimai Morrisonai, ko gero, tapo pardavimų vadybininkais.

TABAMI, go fuck yourself.

Šį straipsnį parašė Leo Lenox

Rašau tinklaraštį savo malonumui. Šiame jėgovame projekte laikas nuo laiko parašau po straipsnį apie visokiausią muziką, kad galėtumėte skaityti ir džiaugtis prasmingai praleistu laiku prie kontiūperių ekranų. Čia – tik sekmadieniais, tik Leo Lenox Sunday Column. Beveik.

Share

27 comments for “TABAMI Goes and fucks itself @ Loftas

  1. Gabriele
    2012 12 30 at 23:04

    dar prideciau, kad jie kokteilius ir vyna pernelyg gausiai atskiedzia. geri kaip vandeni uz brangaus kokteilio kaina.

  2. 2012 12 30 at 23:13

    Kaip pastebėjau, ten kokteilius maišo iš lempos. Tai, įtariu, priklauso nuo to, kiek barmenas laiko kokteiliui maišyti turi…

  3. gapas
    2012 12 30 at 23:16

    gražiai parašyta

  4. 2012 12 31 at 03:04

    tikrai gerai surašyta.

    • 2012 12 31 at 07:14

      Kai du žmonės tikina, tai esu priverstas patikėti… 🙂

  5. yomayo
    2012 12 31 at 11:50

    Nevartojam alko…. kad taip man jūsų problemas 🙂
    Retai lankausi klubuose… kuris klubas,be Tamstos ir Lofto, turi gera akustiką ir infrastruktūrą?
    Padovanojau tėvams tabami goes queen su Kauno simfoniniu… buvo puiku ir kokybiška.
    na vkus i cvet-druga net 🙂

    • 2012 12 31 at 13:51

      O negeriau būtų padovanoti Queenų DVD? 😉
      Nesinori lyginti Tamstos su Loftu, nes pastarasis neturi jokios infrastruktūros… Problemos su alko yra mažmožis, nes nebuvo kur pasidėti ir „Pepsi“ skardinės, o ir visa kita (šūdini DJ’ai, klišas projektas) buvo ne tik vartojantiems alkoholį skirta. 🙂

    • aa
      2012 12 31 at 16:17

      Loftas turi gerą akustiką? Tokius pasitalus skaitant pradedu abejoti, kiek iš tikrųjų dar yra likę žmonių teisingai suvokiančių kas yra „gera akustika“.

      Lofte garso kokybė yra žemiau tragedijos lygio, dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žmonių yra susirinke. O susirinke, mano nuostabai, būna tiek, kad prasibrauti kažkur yra praktiškai neįmanoma ir po penkių minučių bandymo tenka atsisakyti tos minties iki tol, kol baigsis koncertas ir visa minia išeis rūkyt, tuomet galbūt, pabrėžiu – GALBŪT, pavyks nusipirkti ir išgerti, dėl ko vėliau gailėsies išleidęs tikrus pinigus, nes gėrimus gauni toli gražu ne tikrus.

      Vienintėlį kartą lofte buvo geras garsas, kai atvažiavo God is an Astronaut ir tai vien dėl to, kad jie atsivežė absoliučiai visą aparatūrą ir savo garsistą.

      Nueinu ten retai, kaskart tikėdamasis kažko geriau, nei š, bet visuomet nusiviliu, jei ne performancu, tai aptarnavimu/gėrimais arba sąlygom.

      Manau ten lankytis gali tik arba užkietėjęs hipsteris arba žmogus ištroškęs pasijusti spaudžiama kiaule kiaulidėje.

      • 2013 01 01 at 21:28

        Akustika Lofte tai fabriko akustika, garsas tiesiogiai priklauso nuo to, kurioje vietoje stovi… Scena užtai nebloga – pakelta pati, būgnai pakelti, šviesos ir visa kita vietoje. Mažai kabakų turi tiek gyvai muzikai dedikuoto ploto. Galėtų kas nors padorus ką nors padoraus ten groti…

  6. Agnutė
    2012 12 31 at 11:56

    Šitas Tabami buvo pirmas ir turbūt paskutinis.. Gerai sudėliojai, pati sau tą bijojau pripažint, bet išėjus iš lofto kažkokios negeros mintys kirbėjo galvoj, kaip kad žiauriai gaila 25 lt. myliu doorsus ir turbūt per daug tikėtasi – gyvų nepamatysi, tai gal čia bent kiek. o čia nė kiek.

    • 2012 12 31 at 13:53

      Jo, aš irgi iš pradžių maniau, kad esu tiesiog bambeklis… Paskui supratau, kad visgi taip negalima, kaip Lofte buvo…

  7. Thom
    2012 12 31 at 13:20

    Geras ir teisingas straipsnis.

  8. tai
    2012 12 31 at 14:43

    jie su savo -30C viduje sušika viską, per Orlovą tesugebėjau galvoti kaip šalta…

    • 2012 12 31 at 14:55

      Jo, tą ir turėjau omenyje, sakydamas, kad man per daug patinka „sanitarinės sąlygos patalpose“. 🙂

  9. 2012 12 31 at 16:05

    Vienintelė klaida/ne klaida šiame straipsnyje buvo žodis pochui vienoje vietoje pavartotas su ‘i’ kitoje su ‘j’. Visa kita yra teisybė, su kuria pilnai sutinku. Nemėgstu lofto hipsteryno. Suknista gamykla kojinių fabrikų rajone. Naktį eiti nejauku, dieną negražu. Sumanymas su mažomis sąnaudomis ir didžiule pelno marža iš storarėmių akinių ir pusės nuskustų galvų Skrillexo gerbėjų paimami pinigai ir daroma bet kas o paskui vadinama muzika. Tpfu.

    • 2013 01 01 at 16:43

      Dėkui, einu, pataisysiu.
      Dėl aplinkos tikslios pastabos, visai pamiršau paminėti, kad, atėjus keliomis minutėmis anksčiau gavom šiltai pabendrauti su alų stotelėje geriančiais dabar jau puikiais bičiuliais (ironija).

  10. Atidavusi pinigus 1 kartaą ir paskutinį
    2012 12 31 at 21:21

    teisingas straipsnis. Buvau kazkada, isejusi galvojau, kas su manim negerai? Garsas s…., traska, braska, salygos s…. Tiesiog s…. Diawarai, kaip asmenybei tirai skiriu daug ditirambu, bet jo Lofte tikrai daugiau niekada nesirodysiu. Niekada.

    • 2013 01 01 at 16:44

      Ir nepasiilgsit Lofto, beveik galiu garantuoti 🙂

  11. deja pritariu
    2013 01 01 at 20:30

    pradžioj loftas atrodė cool. idėjinė vieta ir panašiai, bet vėliau pradėjau nejaukiai jaustis, ypač sunervino tie idiotiškis sėdmaišiai viršui, nes kai sėdi neiko nematai, o kai vos rankos į skreplį neįmerkiau, nebesinori į ten grįžt.

  12. crazyvoveriukas
    2013 01 02 at 11:38

    Daugybė pažįstamų šniūrais nuolat traukia į Loftą, o nė karto pati ten nebuvau. Panašu, kad nieko neprarasiu taip ir nenuėjusi ten.

    • 2013 01 02 at 16:16

      Paklausinėkit, kodėl jie ten traukia šniūrais ir papasakokit, būtų įdomu išgirsti… 🙂

  13. Auksinis kardas
    2013 01 06 at 02:55

    Straipsnis sąžiningas, ir turbūt geras. Teko matyti galiuką TABAMI/Queen su Jankavičiumi – na, kažkas daryta, kažkas yra, gal ir nepriartėja prie patenkinamo įverčio. Bet šiaip jau tas pats kultūrinis nihilizmas, kuris čia duotas ir gausesniais pavyzdžiais/nuorodomis. Buvo pateikiamas panašiame šiukšlyne, kaip ir čia aprašomasis – matyt, protarpiais nusistovi tokie nereiklumo (be jokio kūrybiškumo) standartai.

    Tačiau teko matyti ir gerą TABAMI. Tikrai gerą atkūrimą su vieta interpretacijai, atlikėjo galimybių skraidymui, publikos kaifui ir net aktyviam dalyvavimui, viskas, kaip priklauso. Šis sąžiningas darbas buvo Sašos Son padarytas projektas Džordžo Maiklo dainoms, ir rodytas ne tokioje prastoje Klaipėdos skylėje vardu „Dr. Who“. Rekomenduoju pasitikrinti TABAMI beviltiškumą, aišku, pageidautina pamanomoje aplinkoje. Na, ir ačiū, kad pakankamai rūpi!

    • 2013 01 08 at 04:05

      Laiko taupymo vardan leisiu sau kalbėti tiesmukai: neketinu eiti į jokį kitą TABAMI. Regis, gana aiškiai parašiau. Man nepatinka Saša Son, nepatinka George Michael ir juo labiau nepatinka mintis juos sukergti. Mandagiai atsisakysiu ir savo pinigus atiduosiu kuriam nors savą kūrybą atliekančiam kolektyvui.

      • Auksinis kardas
        2013 01 09 at 02:18

        Nepatinka, tai nepatinka. Tai netrukdo man rekomenduoti tam, kuriam bent kažkas kažkiek į tą pusę patinka. Tai anaiptol nepėsčia, kūrybiškai melodinga ir atlikimo technikos reikalaujanti populiarioji muzika.

        Savo ruožtu, sunkokai sugalvoju tėvyninį kolektyvą, kurio kūrybos norėčiau klausytis visą vakarą. Gal jau ne vienas dešimtmetis, kai šiuose baruose gimtojoje scenoje – skurdas ir pusfabrikačių stumdymas už gera. Maloni pastaroji išimtis buvo Ievos Narkutės vakaras, bet tai labiau solinis, kad ir su kolektyvo pagalba, darbas. Sėkmės artimuose asmeniniam skoniui atradimuose 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *