Artėjančio metų galo proga trumpa asmeninių muzikinių nutikimų apžvalga.
Albumai
1. Nick Cave and The Bad Seeds – Push the Sky Away
Po penkių metų pertraukas naujas Nicko Cave’o ir Blogų sėklų darbas (neskaitant Grinderman opusų). Ramiai, gražiai, kitaip nei raginant Lozorių išsikasti, bet nemažiau keiviškai.
Visas playlistas ir už tai Cave’ui dar vienas pliusas. Visas albumas jų pačių į YT sukrautas, kad visi pasiklausyti ir nepirkdami galėtų
).
2. David Bowie – The Next Day
Dar vienas sugrįžimas, šįkart dvigubai ilgesnis. Albumas pakankamai įvairus. Vietomis senesnę, vietomis naujesnę kūrybą primenantis, bet visumoj skambantis gražiai.
O tuo pačiu bando atsakyti į klausimą, kur mes dabar čia po dešimties metų besame:
3. Ulver – Messe I.X-VI.X
Senų senovėje groję trū juodmetalį Ulver nuo šaknų nuklydo tolokai. Nors pastarojo žanro ir nesu fanas, bet ten, kur be growlinimų apsieinama, visai smagiai klausydavosi:
Gerai, kad tas visokiausių eksperimentų kelias buvo ne koks klystkelis, ir šių metų Mišios I.X-VI.X tikrai vienas stipriausių grupės albumų. Muzikoje daug atmosferiškumo, mažai dainingumo, bet kur pastarojo yra, tai skamba tikrai puikiai:
4. Nine Inch Nails – Hesitation Marks
Dar vienas sugrįžimas, taip pat neprastas, nors pirmų dviejų lygio ir nepasiekiantis. NIN taip pat tarnauja kaip riboženklis Ukrainoje. Right where it belongs: http://www.delfi.lt/news/daily/world/v-janukovycius-imasi-veiksmu.d?id=63513010#dgslt-138042:4984297
Daug neprirašysi:
5. Russian Circles – Memorial
Russian Circles ir toliau kas porą metų džiugina naujais įrašais, o šitą praklausius eilinį sykį norėjosi nusigraužti nagus, kad kai jie buvo Vilniuj, manęs ten nebuvo:
Garbingi paminėjimai
Smagus lietuviškasis sugrįžimas. Mountainside: http://mountainside-lt.bandcamp.com/
Visokių muzikantų ir girtų jūreiviškų bei piratiškų dainų mišinys:
ir
Kaip visada, kai pasirodo naujas Dream Theater albumas, sukirba viltis, kad pasikeitė vokalistas. Deja, ir ne šį sykį. Laimei, yra ir instrumentinių atkarpų:
Gyvi pasirodymai
Ne taip jau gausiai šiemet jų matyta, bet kiekybę su kaupu atstojo kokybė.
1. Nick Cave and The Bad Seeds – Push the Sky Away turas.
Šiemet daug visko gero apie gyvus pasirodymus tiek debiutuojant su nauju albumu, tiek apie šou vasaros festivaliuose girdėti teko, tai lapkritį nenukentęs nuvykau pasižiūrėti pasiklausyti, ar tikrai viskas taip jau šaunu. Išties ne perdėta. Buvau visą kompaniją matęs ir prieš keturis metus. Tada patiko, bet dabar dar labiau:
2. The Tiger Lillies – Rime of the Ancient Mariner
S.T. Coleridge’o įkvėptas albumas-spektaklis šiemet atkeliavo į Sirenų festivalį. Įspūdis didesnis nei kokiam 3D kine:
3. Vilkduja live at Mėnuo Juodaragis
Ir ką ten bepridursi:
Metų prisiminimai ir atradimai
Annwn. Lyriški Viduramžiai iš Vokietijos.
Barry Adamson grįžo į Blogas sėklas, tai ta proga ir pačio diskografiją prisiminiau.
Faun. Dar vieni vokiški Viduramžiai. Labai jau tam krašte jie šitą žanrą mėgsta.
The Legendary Pink Dots. Syd Barrettiškai, David Tibetiškai ir dar balažinkaip, bet psichodeliškai tai tikrai.
Shilpa Ray (and her Happy Hookers). Viena ir gyvai skamba per vienodai. Su grupe – puikiai.
Timber Timbre. TV serialai baisiai naudingi tuo, kad visokios muzikos užrodo. Šamaniškas kanadietiškas folkbliuzas (tebūnie taip) iš Breaking Bad.
Metų atsitiktinis youtube’inis užtikimas yra vaikų muzikos mokykla. Lenkiu galvą ir graužiu nagus, kad pats taip nieko muzikalaus ir nebaigiau: http://www.youtube.com/user/coltrane78?feature=watch
