Senokai Jums neračiau, mielieji. Tad štai, šįvakar parašysiu. JBG reiškia „Jeff Beck Group“ ir tai buvo neilgai gyvavęs kolektyvas (1967-1972), suburtas vieno tų legendinių gitaristų Geoffrey Arnold „Jeff“ Beck. Legendinių, nes jis buvo vienas iš trijų gitaristų, grojęs The Yardbirds, legendinėje supergrupėje ir paskui irgi gerai pavarė pats vienas. Kaip tik tuo metu, kai anglų rokas buvo jėga, o visi amerikonai, išskyrus Jimi Hendrix’ą, čiulpė (nesuprasti tiesiogiai). Jeff Beck Group nebuvo nei power trio (kaip Cream, The Police ar The Jimi Hendrix Experience ir t.t.), nei supergrupė – veikiau gana standartinis roko kvintetas, o nuolatinė jo sudėties kaita gana gražiai apibūdina visą to laikmečio Londono roko sceną. Kuri buvo gana panaši į apsipūtusių hipių komuną – visi davėsi su visais. Nesunku šalia Jeff Becko atrasti tą patį Jimmi Hendrixą, Keith Moon (The Who), Rod Stewart ar John Paul Jones (Led Zeppelin). Štai, pavyzdžiui, Jeff’s Bolero, kūrinys iš 1968-ųjų albumo „Truth“, kurio autorius buvo dar viena garsenybė – Jimi Page (Led Zeppelin).

Tiesa, kelio pradžia britams niekada nebūdavo lengva, nes kelias driekėsi vandeniu. Kone nuolatos. Dažniausiai grupės išgarsėdavo Londone, tačiau pinigų rankiotis tekdavo keltis į JAV, kur visi išpirkdavo bilietus ir siūlydavo kontraktus. Jimi Hendrixui prireikė pirma atvykti į Angliją, kad išgarsėtų ir užsidirbtų pinigų gimtojoje JAV. Pati Lonono scena iš arti taip pat buvo geras cirkas, kada apie ją reikės parašyti. Bet šįkart ne apie tai. Šįkart apie tokius nedidelius nesusipratimus, kaip štai šis kūrinys. Tai – Definately Maybe, grupės įrašytas 1972 albume „Jeff Beck Group“.

Kūrinio autorius – Jeff Beck, atlieka ten dar kažkas, kas ne taip seniai su Jeff Beck dar negrojo ir po to labai greitai nebegrojo. Problema, kurią sprendžiame šiame straipsnyje yra kebloka, o mano siūlomas sprendimas tik (turbūt) vienas iš galimų. Neretai muzikos gerbėjai, neretai jaunesni (dar neišblėsęs jaunatviškas pomėgis įsikabinti į vieną tiesą), išgirdę tokį kūrinį nusprendžia, kad čia jau nebe rokas. Nes rokas skamba kažkaip ne taip. O viskas, kas skamba ne taip kaip rokas ir nėra bliuzas (katras yra gana lengvai atpažįstamas), yra džiazas. Bet čia gi ir biškį roko (elektrinė gitara). Vadinasi, džiazrokas. Lygiai tas pat daroma, kai išgirstami roko ansamblyje grojantys pučiamieji – to roke nėra, vadinasi – džiazrokas. Jei norite, galite peržiūrėti dar kartą visą straipsnių seriją apie kai kuriuos džiazroko atlikėjus (prie jos galbūt dar grįšiu, nes dar tikrai nebaigiau) ir pažiūrėti, kaip skamba džiazrokas ir dar kartą¹.  Tuomet palyginti su čia pateiktu kūriniu. Tuomet, kai paaiškės, kad šie dalykai per daug bendro neturi, galėsite pradėti mąstyti, kas bendro tarp jų yra. Taip, palyginti ilgos improvizacijos. Ir kaip ir viskas. To užtenka, kad Wikipedijos straipsnyje prie žanrų atsirastų „jazz fusion“.

Turiu sutikti, kad apytikriai apie aptariamąjį laikotarpį (6-7 dešimtmečių sandūrą) muzikos stiliai pradeda gana intensyviai trintis tarpusavyje ir minėtoji Londono scena galėtų būti tik vienas pavyzdys. Kas sukelia tokio pobūdžio problemų. Tačiau tuo pačiu, mano supratimu, yra nuvertinamas roko potencialas, roko, gebančio įtraukti „Yellow Submarine“ ir „Gimme the Prize“, Oasis ir Guns N’ Roses, Sting ir Ozzy. Tad rokas ir skamba įvairiai, o roko muzikantai, ypač tuo laikmečiu, ieškojo savęs ir naujos muzikos, sėmėsi patirties iš atlikėjų iki jų bei kūrė kažką savitą. Tačiau tam tikri muzikiniai eksperimentai, bijau, neapibrėžia kolektyvo krypties ar jų atliekamos muzikos žanro. Visgi reikėtų žvelgti į visumą, juk tam žanrų pavadinimai ir skirti – apibūdinti bendrą vaizdą to, ką grupė groja. Šiuo konkrečiu atveju galime kalbėti apie bandymus eksperimentuoti. Vien ko vertas pranešimas spaudai, įvardijantis grupės išsibarstymo priežastis: „The fusion of musical styles of the various members has been successful, within the terms of individual musicians, but they didn’t feel it had led to the creation of a new musical style with the strength they had originally sought“. Tačiau, net jei karjerą tęsdamas Jeff Beck ir nuklydo link tokio pobūdžio muzikos, Jeff Beck Group repertuare tai tebuvo užuomazga. Tad grupę skirti prie „jazz fusion“ atlikėjų, įtariu, kiek ankstoka.

Pagalvokite apie šį konkretų atvejį, kai pulsite kam įrodinėti, kad jūsų mėgstama grupė yra „tikrai tikrai džiazrokas, Vikipedija taip rašo“. Tiek. Tiesa, kad nepasirodyčiau (kaip visada) esąs visiškas šmikis, paliksiu jus su kūriniu, kuris primena mums, tiems laimingiesiems, savus jaukius ir šiltus namus, kai grįžtame alkani, sušlapę ir sušalę, ir žinome, kad viduje laukia šiluma, maistas ir jaukus guolis šalia mylimo žmogaus.

---

1 Jazz/Rock/Fusion: pradžia; Jazz/Rock/Fusion: klavišininkai (I); Jazz/Rock/Fusion: klavišininkai (II); Jazz/Rock/Fusion: outside Miles Davis