Oi! Toro Bravo, ojojoj!

Antakalnyje kadais buvo toksai Bombiakas, bet kas jį dar prisimena? Tenai prieš kelioliką metų ir atsirado, o apie 2004 tikromis underground žvaigždėmis tapo tie patys didžiausi ir skambiausi naujausių laikų lietuviško Rock protestuotojai – tai Toro Bravo. Taip, ponas Justinai, visgi protesto yra, nors kažkas jo ir nežino. Nors taip, aš sutinku su tuo, ką tamsta rašėt – implantinės TV žvaigždutės bei save pardavusios prostitutės dabar lipa ant scenos ir bando vaizduoti protestuotojus, kai geriau jau slėptųsi kur nors išvietėje.

Bet visgi protesto Lietuvoje dar yra, o laiks nuo laiko atsiranda vis naujos grupės. Ir nors aš nežinau, ar Toro Bravo su legendiniu Čiubu vis dar groja, aš žinau, kad tai – pats gryniausias muzikinis protestas, toksai, kurio paklausęs aš prisimenu ultras, pankus, skinus, riaušes ir nuostabų šokį Pogo*, nes tai, ghrmz, pasakysiu jų daina – „Vilniaus Gatvės Hooligans“:

Taip, Lietuvoje kadais atsirado grupė, grojanti tiesiog nuostabų Oi!, ir dar taip gerai, kad galėtų lipti ant bet kokios pasaulinės scenos. O stilius Oi! – tai tasai, kuris išsivystė iš paties paprasčiausio Punk, kai linksmą muziką mėgstantiems, pankams, skinams ir ultroms pasirodė, kad įprastas Punk yra per švelnus, per lėtas ir per liūdnas. Štai ir padarė tokį, kur žodis Oi! nusako viską. Ir šauktukas čia vietoje, nes be šauktuko tas žodis visko nenusakytų. Bet viską (ir stilių, ir jų muzikos esmę) nusakytų viena puikiai kabinanti Toro Bravo daina – „Viskas tvarkoj!“:

Ne, aš išsyk galiu pasakyti bet kam tiesiai: aš nematau čia jokios politikos, nesvarbu, kalti mes čia ar teisūs, viskas tvarkoj, Oi!

 

————-

* Tik pabandyk pašokti Pogo per kokį nors lietuvišką koncertą – išsyk prisistato silpnapročiai apsauginiai, kurie išsyk bando šokančius ištempti lauk, primušti ir išmesti, nes pagal jų supratimą visi turi stovėti koncerte ramiai, kaip pionieriai per Brežnevo laidotuves. Apsauginiai dėl to išties nekalti, nes čia išties yra koncertų organizatorių problema, o koncertų organizatoriai į muziką nekreipia dėmesio ir žiūri tik pelningumo, todėl išlaidų darbuotojams šviesti ir mokyti jie nenori. Kita vertus, būna ir kitaip: kartą Lenkijoje mačiau, kaip pora kažkokių bukų apsauginių bandė pogintojus tramdyti, tai pakliuvę po kojomis šokantiems, greitai ropojo lauk, valydamiesi nuo veidų batų atspaudus, bandė ieškot kažkokio pastiprinimo, o galų gale pavaizdavo, kad nieko nebuvo, nutarę, kad pernelyg pavojinga kištis. Toks jau tas šokis yra.

Šį straipsnį parašė Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Share

About the Author

Rokiškis Rabinovičius
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

10 Comments on "Oi! Toro Bravo, ojojoj!"

  1. Heh, iš tų senųjų linksmųjų pankų gi dar Armatūra yra! Aišku, protestas ten toks labai pankiškas, tačiau socialkės yra 🙂

    • Na, man kažkaip Armatūra taip smegeninėn nekrito, kaip kadaise krito Toro Bravo. Šiuos tai tiesiog dainuodavau darbe, kriokdamas ir gąsdindamas bendradarbius – „Oi, oi, viskas tvarkoj!“ 🙂

  2. Yra dar Diktatūra… nesvarbu ar pritariate jiems, ar jie jums atstumiantys, bet reik pripažint – protesto pas juos yra.

    • Derėtų dar ir muzikos ieškoti 😀 Diktatūrai to tikrai trūksta 😀

    • Taip. Čia išties ne pritarimuose esmė, o pačiame proteste – būtent šis verčia keistis, atrasti ir sukurti muzikoje kažką naujo ir tai perteikti kitiems, tad juos irgi paminėčiau tarp stipraus undergroundo.

      Jei žiūrėsim iš muzikinės pusės, Diktatūra neįtikėtinai pakilo per paskutinius kelis metus, nors kita vertus, jei manęs klausa neapgauna, kiek paklausiau jų įrašų, man pasigirdo autotiuningo požymių (visgi turiu vilties, kad apsigavau).

  3. Taip, „rūsinio“, marginalinio protesto yra. Bet savu laiku „Anties“ nešamas protestas pasiekdavo šimtus tūkstančių, ir jiems šimtams tūkstančių jis buvo priimtinas, suprantamas, vertinamas. Dabar protestas užsidaręs savo rate. Kaip sako gerb. Redaktorius (nes ant Lietuvos yra tik vienas redaktorius, ir kolegija jo pranašai), sugedę socialiniai (taip pat ir „protestiniai“) liftai.

    • Na, čia yra toksai paprastas dalykas: Antis buvo Sąjūdžio minties nešėja. Protestas, apėmęs milijonus. Visuotinis protestas. Nereikia tikėtis, kad protestas visuotiniu bus nuolat – taigi ne kokia nors permanentinė revoliucija vyksta.

      Kita vertus, sutinku su tuo, kad keli šimtai ar pora tūkstančių kokios nors grupės gerbėjų – tai visgi ne dešimtys ir ne šimtai tūkstančių. Žvelgiant banaliai, apie 10-20 procentų muzikos mėgėjų turėtų gauti savo alternatyvą, tačiau to nėra ir viskas.

      BTW, čia galima prisiminti vieną seną Emigrants gabalą – http://muzika.popo.lt/2010/04/04/teisybes-gabalelis/

      Youtubėje jau virš 100k peržiūrų – tai arčiau to, apie ką tu kalbi. Protestas. Ir nesvarbu, kas ten kaip, tai yra protestas. Beje, per tą laiką ta chebra pajudėjo pirmyn, gal prisiruošiu parašyt apie juos, nes įdomūs. Ir, paradoksas, krikščioniška grupė, o tai verčia klausti, kas dabar yra alternatyva ir protestas.

  4. Vis dar groja Toro Bravo, bukit ramus 🙂 Siu metu GaDi festivalyje juso galesit isgirsti

Leave a comment

Your email address will not be published.


*


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos