Tiesiog keista, kad iki šiol nieko čia nebuvau įdėjęs iš originalaus Accept repertuaro. Durna grupė, kuri sugebėjo išmest savo kūrėją Udo Dirkschneider velniop, tada patyrė fiasko, vos ne keliais atšliaužę įkalbėjo Udo grįžti, o paskui vėl su šiuo išsiskyrė ir žlugimą patyrė dar kartą. Lūzeriai.
Žemiau – tik vienas, bet itin plačiai žinomas gabalas – „Metal Heart“, tapęs bene originaliausiu Bethoveno „Elizos“ išinterpretavimu, kokį tik kas yra sugalvojęs. Jau atleiskit, kad kokybės tik tiek, kiek yra.
Šį straipsnį parašė Rokiškis Rabinovičius
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (145)
Blemba kaip seniai neklausiau, ačiū, kad įmetei 😀
Tai prie progos dar įmesiu 🙂 Čia kaip sakant, atsipalaidavimui nuo visokių pseudointelektualinių trydų, kuriomis kemšu galvas žmonėms.
Tu veiki kaip Bilobilis žinok – jau kelintą kartą atmintį gaivini 😀
tai mano meilės daina iš 9 klasės.
Elizos interpretavimas patiko net „mylimosios“ klasiokės mamai… muzikos mokytojai 🙂
Priešpaskutinis berods tikrųjų Accept albumas čia buvo. Ar tai paskutinis. Gaila tik, kad garsas prastas. Koncertinis „Metal heart“ variantas yra ypatingai ryškus, todėl kažkaip vat taip kad ir prastą įrašą, bet visvien įdėjau.
„vėl su šiuo išsiskyrė ir žlugimą patyrė dar kartą“
Na, žlugimas – čia jau kiek per stipriai. Taip, man Udo irgi labiau patinka nei likę Accept, bet paskutinysis jų diskas (be Udo) – tikrai stiprus. Kas buvo koncerte, irgi sako, kad labai stipriai pavarė.
Na, gal ir per stipriai… Bet Accept kaskart visgi sugeba įrodyti, kad jie Accept tik su Udo 🙂