Nežinau, ką norėčiau pasakyti apie šią grupę. Bandau ieškoti ko nors iš naujesnių, peržiūrėti krūvas visokių jau primirštų… Ir dėl Limp Bizkit, savo laiku tiesiog momentaliai surinkusių minias gerbėjų, priartinusių daugybę paauglių prie Heavy Metal, tačiau greitai ir nugesusių – neturiu aiškios nuomonės. Taip, keli gabalai buvo labai sėkmingi. Dauguma kitų – ganėtinai prastesni. Paprastai metalistai Limp Bizkit vadina tiesiog popsu, o aš irgi vargu ar prieštaraučiau tokiai nuomonei. Na, nebent prisiminčiau gabalą, su kuriuo jie pirmiausiai ir pagarsėjo – 1997 išleistu visiškai pankišku George Michael gabalo „Faith“ koveriu:

O jau paskui parėjo juodas posūkis link stiliaus, artimesnio įprastam rap, tačiau su techno priemaišomis ir gitariniais užrifavimais, atnešęs jiems tokį populiarumą. Pirmas toks supergabalas buvo 1999 metų „Nookie“:

Visgi Limp Bizkit (Lietuvoje kažkaip prigijęs buvo pavadinimas „Limpiskitai“) atidirbo vieną Nu Metal segmentą visai neblogai. Nelabai pagrodami gitaromis (berods nei vieno solavimo per visą jų istoriją?), tačiau visai gerai suderindami punk, rap ir truputuką thrash, jie pademonstravo, kad metalas nėra būtinai akademiška ar maniakiškai meistriška muzika – tai muzika, tinkama ir vakarėliams, ir netgi, matomai, šokiams. Taip, toksai gabalas, kaip 2000 metų „Take a look around“, tapęs muzikine filmo „Mission Impossible“ tema – tai, ko gero, Limp Bizkit ir, gal būt, netgi viso Nu Metal gulbės giesmė: