Kadangi Punk Rock tema – viena iš tų, kurios kabinamos retokai, o taip pat kadangi praeitas mano įrašas* susilaukė tokio populiarumo būtent Jan Terri dėka, tai aš jums šįsyk ją ir užkabinsiu. Ir nors ši motera skamba pradžioj nelyg koksai Minedas, paklausius bent truputį daugiau, nei pusę kokio nors gabalo, pasidaro aišku, kad tas falšyvinimas – tai ne balso nevaldymas, o atviriausias punk rock, o dar labiau gothic rock mėgstamas išderinimas.

Įdomu čia tas, kad išderina tai ji gražų gražiausiai per pusę oktavos ir paskui viską gražiai laiko, kaip įprasta verksmingiems gotams (anie šitą vokalinį metodą mėgsta, nes jiems patinka atrodyti verksmingais), tik kad paskui vėl suderina, o paskui vėl išderina, o paskui vėl suderina. Kai kokia padla, grojanti savo dainavimu ant nervų. Trumpai tariant, nors ir išsiderinusi, bet klaiki.

Kita vertus, skamba šis reikalas juokingai, ypač dar kai imi suprast, kad poniutė nei nebando atrodyti rimtai, o visi tie išderinimai, nesveiki klipai ir taip toliau yra tiesiog į kraują jai įaugę, o kartu dar ir sąmoningai jos derinami su klaikia jos išvaizda. Ir aš kalbu ne apie fizinius šios poniutės duomenis, kurie išties ne tokie ir prasti, o apie sugebėjimą pasidaryti tokią šukuoseną ir pasirinkti tokius rūbus, kad kitaip kaip chūjydla jos ir nepavadintum. Trumpai tariant, nors ir baisi, bet kraupi.

Jan Terri buvo tapusi nedidelio masto žvaigžde apie kokius 1995-1998, o dabar vėl tapo žvaigžde po to, kai kažkas iš senų, maždaug 20 metų amžiaus video kasečių ištraukė ir į Youtube įmetė jos šedevralią dainą „Losing You“. Per trumpą laiką dainelė ir jai sukurtas klipas tapo milijonine, o dainininkė atgavo seniai užmirštą šlovę:

O viskas prasidėjo dar kokiais 1983, kai Jan Terri baigė kažkokius muzikos vadybos mokslus kokiame tai Čikagos koledže. Štai tada ji ir pabandė kurti dainuškių tekstus, juos dainuoti ir dar ir burti bei kelt į viršų kokias nors grupes. Viskas baigėsi greitu feilu, tad nuostabioji pretendentė į žvaigždes iš muzikos industrijos iškrito ir ėmė dirbti kasininke kažkokiame supermarkete. Štai ta proga paklausykim jos puikią dainą „I’d Like To Make It With You Babe“, kur vietoje klipo yra transą įvarančios fanų apdirbtos nuotraukos su visokiais specialiais efektais:

Bet viskas pasikeitė apie 1992, kai Jan Terri įsidarbino limuzino vairuotoja.Viskas tiesiog apsivertė aukštyn kojomis: ji ne tik vėl galėjo užsiimti muzika, bet ir kontaktuoti su visokiomis į viešbučius vežiojamomis žvaigždėmis, kurioms ėmė dalinti video kasetes su savo pačios įdainuotais, nufilmuotais ir taip toliau videoklipais. Čia ir buvo jos didžioji sėkmė: kartą jos keleiviu tapo Marilyn Manson, kuris tą kasetę pažiūrėjo, pablūdo ir pasikvietė Jan Terri pas save.

Čia jau jums ne klipas, o trumpa ištraukėlė iš Marilyn Manson gimtadienio vakarėlio, kuriame dainavo Jan Terri:

Kaip matome, itin seksualu, o be to iš šios dokumentikos sužinome dar ir tai, kad Twiggy Ramirez laižė jos putę. Taip ar anaip, nors neilgam, bet Jan Terri netgi tapo apšildančia Marilyn Manson koncertų atlikėja. Vienok argi tai svarbu, kai ateina meilė, kurią kaip tik tais laikais Jan Terri surado? Štai jums prašom, „Little brother“, kokia linksma dainelė:

Šiaip jau aš čia rašinėju apie ką papuola, bet taip ir neparašau, kas gi tai per stilius, kuriam atstovauja šita veikėja, savo dainelėse apjungusi belenką, kas tik papuola – ir tipišką punk, ir kasikinį 1960 stiliaus Rock’n’Roll, ir truputį heavy metal, ir country bei netgi disco stilistiką. Aišku, kad gavosi tas pats punk. Nes juk kaip sakoma, su kuo šūdą bemaišysi, visvien gausis šūdas. A, disco… Štai koksai glamūras:

Ponai, juk ji puiki, tiesa? Ai, pabaigai įdėsiu vakarykščią gabalą dar kartą. Tipinis, ryškus ir puikus gothic rock gabalas – „Journey to Mars“:

 

———-

* Išties manau, kad laiks nuo laiko vertėtų tokius muzikinius dumpus daryti, kaip tasai. Paprasčiausiai būna, kad pasitako koks nors įdomesnis gabalas. Dažniausiai tai nebūna pakankamai įspūdinga, kad savaime užburtų (nors bent jau vieną pavyzdį galiu duoti, kur vieno gabalo – per akis), bet kai pasitaiko keletas – visai, sakyčiau, verta. Kaip gerbiamoji ponia Aistė Paulina išsireiškė, „multivitaminai, subalansuoti visai šeimai“. Trumpai tariant, nei vienam gerai netinkami, bet visvien vitaminai.