Kodėl Michael Jackson gerokai žinomesnis už kokį James Browną, Lady Gaga sukelia daugiau kalbų nei Lilly Allen, o jei mėgstat lietuviškus pavyzdžius – kodėl Cicino išvaizdą prisimename iškart tik vardą išgirdę, o kaip atrodo Gytis Paškevičius – reiktų pagalvoti?

Visi pirmieji turi ryškų charakterį. Jie atpažįstami ne tik iš muzikos stiliaus, tačiau viso komplekto: išvaizdos, elgsenos, atlikimo. Tai vadinama konceptualiu priėjimu prie savo sceninės veiklos. Ir jei jau žiovaujat, priminsiu, kad tai ne visada buvo savaime suprantama. Tiesą pasakius, šiandien tai dar nėra suprantama ir dideliai daliai „lietuviškos muzikos scenos“ atlikėjų. Bet ne apie tai. Šiandien – apie dar vieną vokiškojo Krautroko grupę „Kraftwerk“.

Jei paprašytumėt Gūglės, kad parodytų jums vaizdus, susijusius su Kraftwerk, gausite nuostabiai tvarkingus rezultatus. Aiškios linijos, lokalios spalvos, futuristinė-technologinė tema ir kostiumuoti, pabrėžtinai tvarkingi 4 berniukai. Gali būti, kad įvaizdžio ir muzikos kryptingumą jie „pasiskolino“ iš Bitlų. Tiksliau, iš „penktojo bitlo” – jų prodiuserio Brian Epstein (jei kam svarbu, Lietuvos žydo anūko). Būtent jis išgelbėjo Bitlus nuo svetimus kūrinius pergrojinėjančios puikios grupės karjeros. Perrengė. Uždraudė rūkyti ir gerti ant scenos. Sušukavo. Grupė atrado savo charakterį ir galėjo groti savo dainas. Paskui jau viską žinot.

Kraftwerkai niekada nebuvo ir nebus tokie žinomi kaip Bitlai. Jie grojo ne apie meilę ir ne taip, kad patiktų daugeliui. Tačiau kalbant apie įtakas muzikos vystymuisi nuo Bitlų jie atsilieka nedaug. Jie grojo elektroninę muziką. O elektronika muzikoje tais laikais buvo įžeidimas padoriems muzikantams ir klausytojams. Taigi, jie neišgarsėjo „tada“ ir netapo labai garsūs „paskui“. Tačiau Kraftwerk kūryba gerokai prisidėjo prie šiandieninės elektroninės muzikos skambesio.

Žinot tą Kraftwerkų gabalą, kur sako: „we are the robots“ ir dar kelis žodžius rusiškai? Žinot. Tačiau pirmieji jų albumai, sukurti tikra Krautroko dvasia – eksperimentiniai ir gerokai įdomesni. Tiesa, šiandien tokia muzika jau nestebina, tačiau žavių fragmentų tikrai yra. Vos 15 minučių trukmės kūrinys iš 1972 m. išleisto antrojo jų albumo „Kraftwerk 2“.

Dar pridėsiu uždegantį roko dvasios jų pasirodymą 1971-aisiais. (Beje, įvertinkite simbolikos nuoseklumą – kelio ženklą ant scenos, bei tokį patį pirmųjų albumų viršelių).

Paskui, 1974 m. jie išleido savo albumą „Autoban“, kuris buvo žymiai lengvesnis ir paprastesnis nei ankstesnieji ir todėl susilaukė žymiai daugiau dėmesio. Vaikinai apsistojo ties šio albumo skambesiu bei stiliuku. Ir tokius juos žino visas pasaulis. Kurdami šį ir sekančius albumus jie pirmiausiai galvojo apie idėją (koncepciją), paskui jau apie melodijas ir tekstus. Tuo jie kiek lygiavosi į K. Stockhauseno ar J. Cage konceptualų požiūrį į muziką. Nors ir nebuvo tokie radikalūs eksperimentatoriai.

Beje, jei kartais skaitysit lietuvišką Vikipediją, tai nekreipkit dėmesio į teiginį, jog jų muzika – „šalta, bejausmė, kuria kompiuterizuotos mechanizuotos ateities vaizdą, kuriame žmogui – kaip jis dabar suprantamas – nėra vietos“. Nesamonė visiška. Tie vyrai buvo tikri romantikai. Pavyzdžiui, albumo „Autoban“ idėja kilo iš to meto vokiečių jaunimui būdingo maišto prieš Hitlerį palaikiusią vyresnę kartą. Net 1970-aisiais kai kurie kalbėdavo: „taip, Hitleris buvo tikras blogis. Betgi jis pastatė autobanus!”. Vokiečiai po karo vis statė ir statė. Ekonomika kilo ir kilo, kartu su autobanais bei leidžiamu automobilių greičiu juose. Tuo tarpu jaunieji muzikantai neturėjo pinigų blizgančioms prabangioms mašinoms. Jiems riedant autobanu, juos vis lenkė ir lenkė kiti, naujesni, gražesni, greitesni. Štai ta emocija, kurią perduoda pagrindinis albumo kūrinys „Autoban“.

Neužilgo sekė kitas ne mažiau sėkmingas albumas „Radio-activity“, pagal kurio dainas šokau būdama kokių penkerių. Tad spėju, kad sovietmečiu tai nebuvo labai draudžiamas albumas ir jūs visi jį puikiai žinote. Kad būtų įdomiau, įkelsiu kiek naujesnę šios puikios kompozicijos variantą:

Taip linksmai ėjo laikas, grupė kūrė ir koncertavo. Elektronika tapo visiška „norma“, kurią naudojo net Madonna. Su laiku grupės skambesys šiek tiek keitėsi, tačiau kraftwerkišką skambesį jie išlaikė, kuo galit įsitikinti pasiklausę 1999 metų kūrinio „Tour de France“.

2008 metais, pasirodo, Kraftwerkai grojo net Lenkijoje ir Ukrainoje. Tais pačiais metais grupę paliko Florianas, vienas iš dviejų įkūrėjų. Liko Ralfas, kuris šiuo metu kalba apie trijų pirmųjų (na, tų, pačių geriausių) albumų perleidimą. Laukiam, mylim ir linkim geros sveikatos.