About the Author

Rokiškis Rabinovičius
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

43 Comments on "Teisybės gabalėlis"

  1. Čto vižu – to poju? Grigiški buvo smagiau 🙂

    • nors grigiškės tai buvo absoliutus trešas, čia tai revolicija 😐

      • kur čia revoliucija? Egiukas Dragūnas tada irgi revoliucija su ‘negalim be balių’ :). O da žiūriu tokie repukai ir kitoki socialiai aktyvūs mamontovai jau suformavo blogo tono rimą, be kurio nė vienas toks opusas neapsieina. Kaip pas visokius kučinskus ‘saulė-pasaulis’, taip čia ‘misija-vizija’.

        • Čia yra revoliucija. 5sodas teisingai pastebi. Žiūrėk ne į teksto paviršių, o į kontekstą, kuriame tai atsiranda.

    • Jokio kito jų gabalo negirdėjau, šiandien pirmą kartą išgirdau – paprastai friendjuostėje net nespaudžiu jokio video, kai pamatau youtube, bet kažkaip vat ėmiau ir paklausiau šį kartą…
      Šitas gabalas labai gerai sudeda visą tą požiūrį, visą tą pasaulio vaizdą, beviltiškumą, kuris verčia kovoti ar emigruoti, į vieną vietą. Ir kai pabandai pažvelgti iš jų – tai yra vambzdec. Šalis, kuri dalį visuomenės sugeba privesti iki tokio lygio – turi labai kardinalių problemų.
      Vargu, ar rastum didesnį atitinkamos pasaulėžiūros koncentratą.

      • Šalis prie jokio lygio privesti negali. Nei Lietuva, nei JAV, nei netgi Zimbabvė. Nu, nebent uždarytų į konclagerį.

        • Ok, ne šalis, o valdžia. Taip bus tiksliau? 🙂

          • Nežinau… man tiesiog neatrodo, kad koks Kirkilas ar Kubilius taip įtakoja mano gyvenimą, kad gali privest prie kažko. Galbūt žiauriai klystu, bet nemanau, kad taip jau smarkiai įtakoja ir kažkokios reikšmingesnės visuomenės dalies gyvenimą. Netgi nesu tikras, ar dėl tikrai rimtų visuomenės psichologinės sveikatos problemų jie yra prisidėję esminiai. Valdžia tiesiog nesukuria idealių sąlygų dirbti ir gyventi Lietuvoj. Yra šalių, kur tos sąlygos geresnės. Bet daug daugiau šalių, kur jos blogesnės. Beje, tiek jos, tiek ir galimybės ginti savo teises. Nežinau, kas kaltas, kad, kaip sakai, nemaža dalis visuomenės yra persiėmusi tokia neviltim, ir ar gali būti kažkas kaltas, bet tikrai nepulčiau versti visko ant kokios mistinės ‘valdžios arogancijos’, atskirų politikų ar kokios nors lovio sistemos.

            • Pasiskirstymas. Visuomenėje visad dalis būna saugūs, dalis – patys reguliuojantys, o dalis – ant ribos (pragyvenimo, suvokimo, etc.). Žmones išties kraupina net ne tai, kad jie blogai gyvena, o tai, kad tos ribos nepavyksta peržengti. Galima tai įvardinti įvairiai – socialinė atskirtis, skurdo riba, etc..
              Žmonių, kurie yra ant ribos arba užribyje, dalis vis auga, nes ta riba slenkasi. Nežinau, kaip čia paaiškint. Pvz., netgi tarus, kad yra netiesinis pasiskirstymas, užribinių dalies padidėjimas pvz., nuo 4 iki 14 procentų (tai bedarbystės kitimas per paskutinius kelis metus) reiškia, kad riba pasislinko ne 10 procentų, o pvz., kokiu ketvirtadaliu. Žmonėms, kurie buvo prie ribos, toks pokytis gali būti milžiniškas: buvęs lyg ir studentu su perspektyvomis, kažkas staiga pamato, kad darbo jis negali rasti, kad jo tėvai tapo bedarbiais, kad viskas griūna – žmogui tai yra vambzdiec.
              Kiek kalta valdžia? Žinoma, aš neversčiau ant kokio vieno ar poros žmonių. Bet sistema, ilgalaikė sistema – tai veikia. Iš to ir bejėgiškumas, ir Drąsius Kedys, ir tokios dainos, ir riaušės, ir žvėriška emigracijos banga.
              O kad tu nesijauti – tai tik reiškia, kad esi tame stabiliame segmente, pakankamai toli nuo tos ribos, kad ir su tais užribiniais nekontaktuotum. Todėl ir nesijauti. Palygink save su Kubilium – jis ir jo aplinka – dar toliau nuo tos ribos, pakankamai toli, kad gal net nesuprastų, apie ką čia mes išvis kalbam.

              • Nesiginčiju dėl perspektyvių studentų. Man tik neaišku, kuo čia kalta valdžia, ar sistema, ar kaip tai bepavadintum. Tai, kad aš uždirbu, o kažkas neuždirba – aišku – ir gali būti gaila tų neuždirbančių, bet kiek tai priklauso nuo sistemos, o kiek nuo jų pačių? Aš taip pat nesijausčiau taip saugiai, jei būčiau prisirinkęs įvairaus plauko paskolų, jei neribočiau savo poreikių, jei nesistengčiau, jei, jei, jei. Žo, jei būčiau mažiau atsakingas. Kad ir kaip šlykščiai deklaratyviai tai skambėtų. Galiu suprast nusivylimą, bet nelabai jo suvedu su kažkokia valdžios atsakomybe. Juolab, kad, ko gero, gyvenam vos ne vieninteliame Lietuvos istorijos etape, kai ne tik patys renkam tą valdžią, bet net galim paduot ją į teismą ir tą teismą laimėt. To nebuvo beveik niekada anksčiau, todėl sunkiai galiu suvokt iš principo tą skirstymą ‘mes’ ir ‘jie’. Po galais. Lietuva nedidelė; vien parlamentinių partijų narių bus koks 100 tūkst., jei ne daugiau. Pridėk visokius švogerius, žmonas ir brolius – visuomenė ir yra valdžia. Tik tie nusivylę žmonės nėra niekuo geresni už įvairaus plauko Macaičius ar Šleževičius – ką ir demonstruoja sacharukai su karaliais – žmonės, net negalėję pagalvoti apie Seimą prieš 3 metus. Tai vienas reikalas. O kitas – absoliutus atsakomybės nebuvimas. Ir neraštingumas. Ir pasirengimas bet kada nusileisti, duoti kyšį, pabrukti uodegą. Ir nesuprantu kodėl ir iš kur tai atsiranda.

              • Nuo sistemos tai žiauriai priklauso. Nuo žmonių – irgi. Visgi, aš nebūčiau linkęs niveliuoti valdžios įtakos: šitai bando daryti tik pati valdžia, dažnai sakanti demagoginę frazę „tauta verta tokios valdžios, kokią išsirenka“.
                Santykis tarp sistemos ir žmonių – visad panašus į pyragą: jis iš esmės dalinamas, o ne kuriamas. Tad nesutinku, kad tai – tik asmeninis reikalas. Tai santykio tarp žmonių ir sistemos reikalas. Ar kaltas žmogus, kuris duoda kyšį? Pabandyk įvertinti, kodėl jis duoda kyšį?
                Jei visuomenės įtaka ar pavienių žmonių įtaka yra maža – valdžios yra didelė. Nepavadinčiau žmogaus įtakos didele, kai jis net negali nuspręsti, ką jis gali veikti savo žemės sklype, nepavadinčiau žmogaus įtakos didele, kai jo mokestinė apkrova gerokai viršija 50 procentų, nepavadinčiau tos įtakos didele, kai žmogus, norintis turėti verslą, turi mokėti mokesčius iš anksto, net nieko neuždirbęs.
                Žinoma, palyginus su kokia nors Rusija, mums gyventi gera, bet – blogo lyginimas su blogesniu nepadaro blogo geru. Valdžios arba sistemos įtaka Lietuvoje yra smarkiai per didelė.

              • Daug kartų bandžiau suprasti žmones, duodančius kyšį. Skambės pagyrūniškai, bet aš niekada nesu davęs kyšio. Nei daktarams, nei darydamas verslą (o darau), nei muitininkams, nei juo labiau teisėjams, niekam. Taip, aš nevairuoju mašinos.
                O daugiau… kodėl žmogus negali daryt ko nori savo sklype? Greičiausiai neraštingumas. Gerokai viršija 50 proc.? Nu, čia nepradėsim turbūt ginčytis, pats puikiai žinai kokie, kiek ir kaip tie mokesčiai būna ir kaip juos galima sumažint. Tiek pas mus, tiek kokioj nors Vokietijoj. Iš anksto mokami – sutinku, tai pjauna. Savo verslo pradžios problemos yra labai rimtos, labai svarbios ir nė viena valdžia jų neišsprendė. Vėlgi, gali tikėt, gali ne, bet turiu insaiderinės info iš seimo, kaip buvo svarstomas Kreivio pateiktas projektas dėl 1000 litų įstatinio UABams plius keli pasiūlymai pačiam seimui svarstyti dėl mokesčių nuėmimo arba atidėjimo pirmiems veiklos metams. Užspaudė tai Ekonomikos komitete. Daukšio iš Darbo partijos ir paksistų balsais. Suprantu, kad skamba smulkmeniškai, bet tavo piešiami ‘nusivylę žmonės’ man kaip tik ir atrodo esantys tų partijų rinkėjais. Taip, gal ir nebūtinai. Taip, greičiausiai tos partijos žiūrėjo savo naudos, blokuodamos gerus pasiūlymus. Bet… Tačiau vėlgi, kažkokie sunkumai pradedant SAVO verslą negali ar neturi kelt nusivylimo ŠALIMI. O jau juo labiau, nereiškia to, kad ‘valdžia privedė prie žlugimo’.

              • Eiliniam piliečiui suminę mokestinę apkrovą sumažinti iki smarkiai mažiau, nei 50 procentų – praktiškai neįmanoma, net imant atlyginimą vokeliais.
                Dėl kyšio – aš irgi nesu davęs tikro kyšio. Bet dėl sklypų – tai žemės paskirtis ir pan.. Sumos – didžiulės. Augini mišką – negali augint ne miško. Augini kažką – negali statyt namo. Nori statyt namą – užsikrušk su projektais. Norint pastatyti namą, bendra išlaidų biurokratiniams reikalams suma burbulo laikais kartais siekė netoli pusės. Žiauru, ne?
                Dėl savo verslo – neišsprendė tų problemų lietuviška valdžia, daugelis kitų šalių – išsprendė senų seniausiai. BTW, dėl paksuolių, kad jie kalti dėl žlugdomo verslo – info labai įdomi, ir labai keista, kodėl konservai apie tai nerėkia – galėtų pusę nuodėmių nusiplaut. Labai keista ir įdomu.
                O dėl tų nusivylusių žmonių – supranti, tu jų paklausk, kodėl? Skirtingi žmonės reaguoja skirtingai, bet pvz., emigrantų apklausose nusivylimas sistema dominuoja, kaip pagrindinė, svarbiausia emigracijos priežastis. Aš sakyčiau, kad verta tai tiesiog priimti, kaip realybę: žmonės negali sugyventi su sistema. Ar kalti tie kiek ten, berods pusė milijono žmonių? Sakyčiau, esant tokiems mastams, visgi galime įtarti sistemos bėdas. Jau vien dėl mastų.
                Savo verslas – vienas iš daugybės faktorių. Ir nepamirškim, kad tie faktoriai ne tai kad sumuojasi, o netgi dauginasi. Tad bendras, kompleksinis efektas, kai viską sudedam – labai stiprus.
                BTW, dėl sistemos – paaiškink kokiai nors bobutei-pensininkei, kad ji nuo sistemos nepriklausoma ir gali pati gyvent, dar su pagaliu į kaktą gausi 😀

              • būtent, labai keista, kad kai kurie nevertina mąstų ir priežasčių. viskas juk paprasta ar ne – jie buduliai, jie išvažiavo šiknų plaut, taip jiems ir reikia. bet kai tai padaro koks šeštadalis tautos, kaip tada?

              • Tarp kitko, labai ryškus susipriešinimas tarp emigrantų ir likusiųjų – sakyčiau tai būtent ir susiję su tuo, kad vieni nesupranta kitų ir taiko vieni kitiems gan primityvius šablonus. Ir, beje, ne tik likę čionai – emigrantams, bet ir priešingai, emigrantai – pasilikusiems. Viena iš pačių ryškiausių priešstatų, kokias galim stebėti.

            • BTW, irgi prisimenant didžiausiąjį revoliucijos teoretiką ir praktiką – užribinė grupė, labiausiai užspausta valdžios, tampa revoliucine jėga, o būtent užribiškumą pagrindinai ir apibrėžia valdžia, tuo tarpu toliau nuo ribos esantys valdžios įtaką jaučia žymiai menkiau. Kaip bežiūrėsi.

  2. BS (bull shit). Patys sau prieštarauja – kiekvienas yra visoks, o valdžia su Kubilium tai jau nežmonės. Liumpenproletriatas.

    • Tai supriešinimas. Žmonės yra viena konflikto pusė. Kita pusė – ne žmonės. Tame nėra prieštaravimo, tai tiesiog visiškai kitas suvokimas su visai kita, nuosava logika.

      • Na taip, vergiškas suvokimas, su vergiška logika.

        • Priešingai, visiškai ir diametraliai priešingai.

          • Vergiškas, nes yra žmonės-liaudis-banda, o kitoj pusėj – valdžia-šeimininkas-leidžiantis/neleidžiantis.
            Laisvo žmogaus suvokimas ir logika – visi yra laisvi žmonės, laisvi rinktis, veikti, susitarti ir t.t. ir pan.

            • Šeimininkai nesitaria su vergais – jei pastarieji išsišoka, gauna į kailį. Pilnavertis vergas tokį santykį priima, kaip neišvengiamybę. Nepilnavertis, nevergas, nesutinkantis būti vergu – prieštarauja, išsišoka. Tai yra priešinga vergiškumui.
              Laisvo žmogaus suvokimas ir logika – įmanoma tik tarp laisvų žmonių, ten kur nėra šeimininko ir vergo santykio. Ten, kur atsiranda arba šeimininkas, arba vergas, atsiranda ir šeimininko bei vergo santykis, kuris sulaužytas gali būti tik vienai iš pusių tą santykį laužant.
              Tuo tarpu bandymas neigti vergiškumą, tiesiog neigiant šeimininkų egzistavimo faktą – tai, atleiskite, šventas naivumas, o ne laisvo žmogaus suvokimas ir logika.

              • Nu ok, tai yra kintančio iš vergiško į laisvą suvokimas ir logika. Abiejose pusėse yra dar labai gyvas vergiškas suvokimas, bet tuo pačiu jau kalasi laisvo žmogaus mastymo daigai.

              • Bet pats supriešinimas – liaudis – šeimininkai, parodo vergiško mastymo likučius. Respublikoj, laisvų piliečių visuomenėje, kiekvienas pilietis jaučiasi valdžia ir atvirkščiai.

              • Štai tamstai mentalinis eksperimentas: esate laisvas žmogus, viskas gražu, bet kažkuriuo momentu jus pagauna du uniformuoti žlobai, sumuša, nutempia į kažkokį šūdiną klozetą ir sako: „plauk arba užmušim“. Tamsta priešinatės ir nesutinkat. Arba sutinkat ir nesipriešinat. Vergiškas mastymas? Ar nuo tamstos nepriklausančios aplinkybės?

              • O kur čia mastymas?

              • Mastymas – tamstos galvoje. Negi kur kitur? 🙂

              • Šiaip idealioj pilietinėj visuomenėj toks variantas neįmanomas, nebent tie du uniformuoti yra asocialūs tos visuomenės nariai persirengę uniformomis, arba ne iš vis ne tos visuomenės nariai.

              • Bingo! Taigi, kaip matom, kritinis faktorius – ne vergiškas mastymas, o sistemos bėda 🙂 O vergo-šeimininko santykis gali atsirasti, vos atsirado žmonės, mastantys, kaip vergai arba kaip šeimininkai, bet nebūtinai abu iškart – pakanka vienos pusės.

              • Bet sistemą pilietinėj visuomenėj kuria piliečiai, tos sistemos šeimininkai. Ir jei susikurta sistema netenkina daugumos, jie ją keičia.
                Nepakanka vienos pusės, jei tarp laisvų žmonių atsiranda pretenduojantis į šeimininką, tai tam šeimininkui teks skersti ir dusinti kartų kartas, kol pavers žmones vergais, vien jo atsiradimas nepakeis mastymo. Netolimas pavyzdys yra Žemaitija, kur net baudžiavos laikais dar buvo išlikusių laisvųjų žmonių.

              • Sistemą kuria žmonės. Juk žmonės gali tai pakeisti. Holokaustą patyrę žmonės galėjo? Į Sibirą vežami galėjo? Ar daug žmonių galėjo sustabdyti karą?
                Sistema yra sistema. Viena iš sistemos dalių – tai pačios sistemos galimybių, funkcijų ir tikslų suvokimas galvose. Taip, sistema ir žmonės – susiję. Bet tai nereiškia, kad viena yra aukščiau už kitą. Tai kaip višta ir kiaušinis: viena be kito negali, viena atsiranda iš kito, bet ir vieno įtaka kito savybėm – tiktai ribota.
                BTW, giliau: kalba – irgi sistemos dalis. Galima ją vienašališkai pakeisti?

              • „Viena iš sistemos dalių – tai pačios sistemos galimybių, funkcijų ir tikslų suvokimas galvose. “
                Visiškai sutinku. O šitų jaunuolių rimuojami žodžiai ir užimta pozicija tik parodo, kad nifiga jie to nesupranta, taip pat kaip ir jų priešpastatomi valdžios atstovai dažnai nesupranta. Nes taip pat, kaip norint iš laisvo žmogaus padaryti vergą – reikia, kad kartų kartos pasikeistų, taip pat ir iš vergo, norint padaryti laisvą žmogų, reikia, kad daug vandens nutekėtų. Juo labiau jei tai nėra daroma izoliuotoj erdvėj, kaip pvz. dykuma.

              • Teiginys, kad reikia atitikti sistemą arba ją suprasti, norint ją kaip nors pakeisti – neatitinka realybės. Sistema gali būti keičiama ne tik esant keitėjo neatitikimui (asistemiškumui), bet net ir be sistemos supratimo.

              • Taip, bet aš kalbėjau apie kryptingą sistemos keitimą, kas mano supratimu yra žymiai efektingiau, o ne atsitiktinius bandymus, kaip šių jaunuolių, besiremiančių noru ne keisti sistemą iš esmės, o tik apsikeisti vaidmenimis, pačios sistemos rėmuose (ala drakonas mirė, tegyvuoja drakonas). Šiame dainos tekste geriausiu atveju galima įžvelgti tik sistemos diagnozę, o ne bandymą ją keisti. Bet, reikia nepamiršti, kad sistema keičiasi (keičiama). Nors ir lėčiau, nei mums norėtusi, bet pagal demokratinės pilietinės visuomenės principus – atsižvelgiant į daugumos interesus, kurie priklauso nuo individų samoningumo, mastymo, logikos ir t.t. ir pan., o tokie dalykai, net esant sąlyginiui vakumui, vyksta keičiantis kartoms, t.y. vieno individo gyvenimo čia neužteks, dėja.

              • Taip, tai daugiau sistemos diagnozė, nei siūlymas kažką keisti.
                O dėl demokratijos principų – iš esmės demokratijoje reikia galvoti ne apie daugumos interesus, o apie konsensusą.
                O dėl kryptingo sistemos keitimo – taip, jam reikia supratimo, bet tam vėlgi nėra būtina būti sistemos dalimi. Kita vertus, kai sistemos valdytojai bekrypčiai, tai kartais ir bekryptis keitimas gali būti efektyvus, o prisiminus matematinę žaidimų teoriją, kartais net ir efektyviausias.

        • taip, vergai, kurie dėję ant visko – emigravo :))) afigienni vergai.
          manau, kad tai, ką jie „dainuoja“, nežiūrint nereikšmingų detalių – tokių kaip rimas, tvirta logika, galim osteksto gabaliukų interpretacijos – atspindi jau absoliučios daugumos LT žmonių požiūrį.

  3. man tai biski juokingai autoironiskas tas gabalas, jei taip galima pasakyt… nes sitie bachuriukai yra labiau priezastis, o ne pasekme to, apie ka jie dainuoja. ir ar tikrai they practice what they preach? kodel gi jie toj Lietuvoj negyvena, ar tikrai neperka Maximoj, ar balsuoja uz geresne valdzia, ar tikrai zino, kokios tos duonos ir benzo kainos, kada paskutini karta vaziavo troleibusu, o ne bambaliu, ar neduoda kysiu ir t.t. „ejimas“ pries sistema nereiskia pilietiskumo. siuo atveju tai labiau poza. tik pavojinga tuo, kad gali tureti daug neprognozuojamu bendraminciu.

    • Taip, tai geras pastebėjimas. Bet. Ar tikrai gali nepirkti Maximoj, ar tikrai gali neduoti kyšio specifiniais atvejais, ar išvis turi už ką balsuoti? 🙂
      Bet taip, ėjimas prieš sistemą nebūtinai kažką pataiso. Neretai tai baigiasi tuo, kad sistema sugriaunama ir atsiranda chaosas.

  4. Anonymous | 2010 04 07 at 11:17 |

    Emigrants ir Anree
    TIK ŠĮ TREČIADIENĮ „EMIGRANTS“ IR ANREE TIESIOGIAI CRC FM ETERYJE APTARS DAINOS TEKSTĄ IR ATSAKYS Į JŪSŲ PATEIKTUS KLAUSIMUS IR KOMENTARUS.
    TIESIOGINĘ TRANSLIACIJĄ KLAUSYTIS IR KOMENTUOTI GALITE
    Emigrants.lt
    ŠĮ TREČIADIENĮ 22:00 LIETUVOS LAIKU.
    21:50 bus atidarytas mini čatas jūsų klausimams

  5. Himnas Kedžiui? Na, jo, tikrai protestas. Kažkaip, rašydamas net pamiršau, kad protestuoja ne tik protingi 🙂

    • Aš šio gabalo nepavadinčiau himnu Kedžiui, nes daina sukasi ne apie Kedį, o apie tai, kokiu žvilgsniu emigrantas mato Lietuvą. Kedys čia tiesiog ženklas – ne naratyvas, o tiesiog ženklabendro diskurso.

      O į himną Kedžiui rimtai pretendavo Junior su savo daina „Stop pedofilams“, jei tamsta tą kada girdėjot. Tik paskui tą pačią dainą patys nugesino ir neišdrįso už ją pačią pastovėt, kitaip tariant, bandymai protestuoti muzikoje virto į visišką feilą, greitai pervadintą į „Mes nutrauksime tylą“ ir tiesiog švariai prasicenzūruotą nuo bet kokių užuominų.

      Jei tamstai reiktų karikatūriškai ryškios iliustracijos tam straipsniui apie feilinantį protestą ir tame dalyvaujančias žvaigždes – čia būtų tiesiog idealus pavyzdys.

      Jei negirdėjot tos antipedofilinės Junior versijos, tai va jums:

      httpv://www.youtube.com/watch?v=2vIMlSB7c2c

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos