Rokiškis ne taip seniai čia rašė apie Pink Floyd ir The Wizard of Oz. Norėčiau pratęsti šią temą. Šįkart, tiesa, nebus paslėptų žinučių ir netikėtų atradimų, kuriuos reikėtų neigti grupės nariams. Šiandien sensacija bus viso albumo kontekstas, kuris, bent jau jaunesnės kartos, yra pamirštas. Daug poteksčių ir detalių buvo pamiršta kartu su tuo kontekstu.
Queen, viena iš populiariausių visų laikų roko grupių, įsikūrė 1971 metais. Britai, kaip ir bent pusė žinomiausių pasaulio roko muzikantų. Visi žinome roko klasiką: „Bohemian Rhapsody“, „We Will Rock You“, „We Are The Champions“, „Bicycle Race“, „Crazy Little Thing Called Love“. Gal kas žino dar „Spread Your Wings“, „Innuendo“. Vėlesni Queen’ai įrašė ir popsovesnius „Another One Bites The Dust“, „Radio Ga Ga“, „I Want To Break Free“, „A Kind of Magic“. Tačiau pastarieji nepasiekė tokios šlovės, ypač mūsuose, kaip anksčiau minėtieji.
Tiesa, mūsų vos iš kalėjimo išsilaisvinusiai, vis dar nykiai ir tamsiai kaip Morajos gelmės ar Šelobos urvas visuomenei didelį šoką sukėlė faktas, kad Farrokh Bulsara, atsiprašau, Freddie Mercury sirgo AIDS. Ir buvo pydaras. Kas Queen automatiškai išstūmė iš jaunimo muzikos repertuaro („tu ką, šito pydaro klausaisi?“ – panašiai yra ir su Elton John – tikrai taip, mes esame homofobiška visuomenė). Tad ir istorijos, susijusios su šiais kūriniais, kad ir kokios dramatiškos, neiškilo į paviršių. O dabar tai – senos naujenos apie seną gerą muziką. Kaip tik šiam blogui.
Kad ir kaip man magėtų panagrinėti paskutinės Freddie Mercury dramos – kūrinio „The Show Must Go On“, pavyzdžiui, istoriją, šįkart dėmesio skirsiu ne jai.
Turbūt prisimenate šį intro. Arba šį, nepalyginamai romantiškesnį:
Taip, tai 1992-1996 metais kurtas serialas „Highlander“, pas mus žinomas „Kalniečio“ pavadinimu. Pripažinsiu, jis buvo ganėtinai awesome, nors pasakojimu ir negali lygiuotis į šiandieninę TV dramą. Kas vienija tuos du klipus? Taip – Queen muzika. Daugumai tai reiškia vadinamąją „Theme song“, kuri vadinasi „Princes of the Universe“. Skamba ir atrodo ji šitaip:
Akylesni pastebės, kad scenos, rodomos oficialiame klipe, nėra iš serialo. Taip, jos yra ištrauktos iš filmo, kuriam buvo sukurta muzika ir kurio titruose pirmą kartą pasirodė „Kalniečio“ fanams puikiai žinomas užrašas: „Music by Queen“. Filmas „Highlander“ buvo sukurtas 1986 metais, o pagrindinį vaidmenį atliko ne Adrian Paul (kuris, akivaizdžiai, buvo ano kalniečio pusbrolis – Duncanas, o ne Connoras, kaip filme), o Christopher Lambert. Taip pat filme (kaip ir antrojoje jo dalyje) vaidino ir Sean Connery, pavirtęs (be muzikos) vienintele priežastimi tuos filmus žiūrėti.
Mažai žinomas faktas yra tas, kad kone visas „A Kind Of Magic“ albumas (išleistas tais pačiais 1986 metais) yra įrašytas tik tam vienam filmui. Albumo pavadinimas ir titulinis kūrinys yra, pavyzdžiui, Connoro McLeodo (taip, Maklaudas taip rašosi) catchphrase (video embedding uždraustas, tad target=“_blank“>žiūrėti teks per youtube). Motyvas kartojasi dar kartą filmo finale ir antrame filme kelis kartus. Užuominų į patį filmą ir jo siužetą – tuntai. Pamėginkime perbėgti kelis jų. Kokie dar kūriniai slypi šiame albume?
Ar reikia komentarų? Connoras laidoja savo žmoną, kuri, deja, nebuvo nemirtinga ir mirė sava mirtimi labai sėkmingai Škotijos kalnuose. O Fredis klausia: „Who dares to love forever / When love must die?“. Negalėjo turėti ir vaikų, nes nemirtingųjų sėkla yra visai nevykus. Turbūt. Konkrečiai niekas nepaaiškina. Žodžiu.
„Don’t lose your head“. Dar viena tiesioginė nuoroda į filmą: „If you make it to the top and you wanna stay alive / Don’t lose your head“. Make it to the top – likti vieninteliu nemirtinguoju, kas reiškia išgyvenimą po defoltu. „Nepamesk galvos“ ir „Neleisk, kad kas nukirstų tau galvą“ šiuo atveju tampa žodžių žaismu. Tai yra Sean Connery palinkėjimas kalniečiui. Gabalas, kita vertus, ganėtinai šūdinas. Kažkaip man tas sintezatorius nė per kur.
Na, „A Kind Of Magic“ yra pilnas prirašytas visokiausių dalykų, kurių net lyricseriai internete nežino. Pavyzdžiui: „One dream one soul, one Prize / One goal“ – „Prize“ niekada nerašomas didžiąja. Kodėl? Juk The Prize 1986-ųjų siužete buvo tas kažkas, ką paskutinis nemirtingasis įgis. Pasirodė, kad tai kažkoks hipiškas vienis su viskuo kas gyva, mirtingumas, minčių skaitymas ir dar biesai žino kas, kas filmo pabaigoje jau buvo visai nebesvarbu. Bet to Prizo buvo siekiama. Juo labiau, kad visas gabalas yra apie tai, kaip laukiama The Reconing, kuriai atėjus visi nemirtingieji („The flash of light will show the way / No mortal man can win this day“) pajus nenumaldomą poreikį keliauti į vieną ir tą pačią vietą („The bell that rings inside your mind / Is challenging the doors of time“). Ten susitikę visi kausis, kol liks tik vienas. Fredis jau faktiškai konstatuoja tiesiogiai: „The race that lasts a thousand years will soon be done“.
„Gimme the Prize (Kurgan’s Theme)“ – nuostabus Brian May kūrinys. Jo nekentė visi, kas kūrė filmą ir įrašinėjo albumą (kūrinio, ne May’aus). Nemaniau, kad apie Brian May sukosi tiek durnių. Kurganas (Clancy Brown) – galingiausias ir seniausias iš nemirtingųjų, blogas, nes iš Rusijos stepių, kur vaikai su šunimis kovoja dėl mėsos (čia tokia suaugusiųjų pramoga). Nejuokauju. Filmo pabaigoje jis, medžiojęs Connorą McLeodą su juo susikauna ir pralaimi. Labai comprehensive video yra susuktas youtube, tačiau vėl, neembedintinas. Frazė „I have something to say! It’s better to burn out, than to fade away!“ (beje, frazė užturbinta) yra nulupta tiesiai iš filmo, kaip ir radijo pranešimas apie žmogų nukirsta galva, su Kurgano fraze „I know his name“. Žinoma, „There can be only one“ – Connoro McLeodo frazė, skirtingai nei seriale, pasakyta po to, kai Kurgano galva jau ritinėjosi ant grindų.
„One Year of Love“ nuskambėjo vienoje filmo scenoje, tačiau ryšio su siužetu neturi, tad, kadangi negaliu Holivudu naikinti jos poezijos, čia kūrinio ir neįkelsiu. Albume, bet ne filme, taip pat pasirodė „Friends Will be Friends“ bei „Pain is So Close To Pleasure“.
Hm. Regis jau visą įmanomą poeziją šiame albume susiejau su Holivudu (ir, kaip minėjau, tokiu būdu ją sunaikinau). Manau, tam kartui ir užteks.
Šį straipsnį parašė Leo Lenox
Rašau tinklaraštį savo malonumui. Šiame jėgovame projekte laikas nuo laiko parašau po straipsnį apie visokiausią muziką, kad galėtumėte skaityti ir džiaugtis prasmingai praleistu laiku prie kontiūperių ekranų. Čia – tik sekmadieniais, tik Leo Lenox Sunday Column. Beveik.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (25)
Dar keletas įdomių faktų apie tikrąjį „Kalnietį“ – jo režisierius iki tol buvo daręs tik vaizdo klipus. „Who wants to live forever“ yra ne Mercury, o May’aus gabalas, beje, jis net drįso sudainuoti pirmą posmą (nes po „Jazz“, jo dainuojamų dainų Queenų albumuose nebeliko).
Patį albumą „A Kind of Magic“ galima suskirstyti į dvi dalis: „Kalniečio“ takelis (pvz., A kind of magic skamba per pabaigos titrus), ir gabalai „ne į temą“ (pvz., klaikiai popsovas „Friends will be friends“). Dar įdomu, kad „A Kind of Magic“ autorius irgi yra ne Mercury, o būgnininkas – Roger Taylor. Ir, beje, AKOM stilistika labai aiškiai susišaukia su „Radio Ga-Ga“.
Na, ir pabaigai, tie, kas žino „A Kind of Magic“, galbūt girdėjote, kad lietuviškai jo pradžia yra dainuojama „Visą kelią medžiai“ arba „Atsikandau medžio“ 🙂
O šiaip – ačiū, Leo. Nebežinau, geras ar blogas yra tikrasis „Kalnietis“ bet man jis visada liks pirmuoju per videaką pamatytu filmu. Kažkada neseniai mačiau vėl – ir nenusivyliau 🙂
May’aus, tai May’aus, bet Merkuris tuos žodžius dainuoja. Kalnietyje nepasirodė du gabalai iš albumo. Nežinau, ar du skaitosi „dalis“.
Prašom, visai negaila, džiaugiuosi, kad patiko 😉
cool, man irgi patiko 🙂
errata: Duncanas ir Connoras yra pusbroliai, ne broliai 🙂
o pirmasis kvynų saundrakas buvo Flash Gordon. Daugiau berods nebuvo?