Aš norėjau parašyti jums apie Sex Pistols. Paaiškėjo, kad negaliu. Nes šita bardako grupė yra tokia bardakiška, kad net neaišku, iš kokio šiukšlyno jie susirinko, kas ten pas juos grojo ir dainavo, kas kaltas dėl suirimo ir kokias dainas sukūrė jie, o kokias ne jie. Visiškas mano pravalas ir nekompetencija, nes apie šiuos genialius, deja, atmatas, negaliu parašyti nieko rišlesnio nei tai, kad jie yra viena iš įtakingiausių visų laikų Rock grupių, o taip pat – šūdini atmatos.
Jau galit mane vadinti silpnapročiu asilu dėl nesugebėjimo išdėstyti Sex Pistols istoriją (ir to fakto pagrindimas – jums žemiau). Aš tikrai taip ir jaučiuosi, kaip asilas (o ne kaip žiurkėnas), nes kuo daugiau apie juos kapsčiau, tuo labiau viskas buvo neaišku – kur šios grupės narių prisimelavimai, kur šiaip kažkokie jų kliedesiai, o kur paprasčiausiai purvina tiesa.
Taigi, vietoj Sex Pistols istorijos imkite visokių pabirų, parašytų pakankamai nepadoriai, kad bent daugmaž atitiktų aprašomąją temą, kurios padoria tikrai nepavadinčiau. Ir čia tikrai negali būti padorumo, nes kalba apie visiškus puspročius, pirma išaugusius skiniškoje aplinkoje, persisėmusius nacių idėjomis, tačiau vėliau nukvaišusius ir paradoksaliai nutarusius, kad reikia ne kovoti už kažkokias idėjas ir prieš kažkokius imigrantus, o priešingai – elgtis dar prasčiau, nei labiausiai veltėdžiaujantys iš imigrantų ir kovoti prieš valdžią. Keistu būdu pankų galvose anarchijos idėjos susimaišė su neonacių ir komunistų šūkiais, virsdamos visiškais absurdais.
Todėl išsyk atsiprašau skaitytojų už visą tą negražų ir purviną mano leksikoną, kuris bus, nes kaip dar daugiau apie juos rašyti, kai jie tokie, kokie jie yra. Negi čia apsimetinėsi, kad yra kažkaip kitaip? Tai va. Nuo to ir pradėkim.
John Lyndon, Sex Pistols grupės įkūrėjas, labiau žinomas, kaip Johnny Rotten, savo įvaizdį gavo dėl to, kad smirdėdavo, kaip bomžas. Ir dar valgydavo kažkokius svogūnus, nesivalydavo dantų ir todėl dar labiau smirdėdavo. Negana to, girtas ir apsimyžęs miegodavo šiukšlynuose ir dėl to dar labiau smirdėdavo. Supuvėlis – tą ir reiškia Rotten. Bet tasai supuvėlis buvo tikrai talentingas, to nepaneigsi. Jis ir tapo pankų himno „Anarchy in the UK“ autoriumi. Štai šito paties:
Iš to klipo, pažiūrėjus, kyla toks įtarimas, kad tenai ne šiaip sau tasai Johnny Rotten kraiposi, o keistai kažkaip. Lyg į kelnes būtų prisišikęs. Ir net labai gali būti, kad išties gal ir prisišikęs. Bet daina yra kultinė, tad nekreipkime į visą tai dėmesio, nes menininkams šitai atleistina, o ypač pankams*.
Arba va, kita daina – „Good Save The Queen“. Ją kai sukūrė, artėjo Karalienės Elžbietos jubiliejus, kuriame turėjo būti ir didžiulis laivyno paradas Temzėje. Tai likus porai dienų iki to parado, Sex Pistols nusisamdė laivą (tuo metu jie jau turėjo pinigų, nes buvo garsūs) ir ėmė plaukioti palei Parlamento rūmus, dainuodami šią dainuškę. Ir visą tai filmavo. Tiesa, filmuota medžiaga buvo tokia tragiška, kad aš jos nedėsiu čia, o įdėsiu šiaip jų tos dainos klipą:
Dėl to laivo – plaukiojo jie, plaukiojo, grojo ir dainavo, kol juos sustabdė pora policijos katerių ir, bedainuojančius dainą „Problems“, privarė prie kranto, o paskui jau ką suėmė, ką bananais atidaužė – kliuvo kam papuola. Galite pasieškoti kur Youtube pagal kw „Sex Pistols jubilee“. O dar sako, policijai juos suimdinėjant ir daužant, Sex Pistols jau dainavo kitą dainelę, pavadintą „No Fun“. Nes išties jiems nebuvo jokio funo, greičiau atvirkščiai. Bet tos dainos nelabai jau tokios žymios, tad čia geresnė jums – „Pretty Vacant“, kurią pilnai sukūrė bene tikriausias šitų pankų dvasingumas – anoksai Glen Matlock, kuris bene vienintelis iš visos grupės mokėjo truputį groti ir buvo raštingas, tad sugebėdavo kažkiek eiliuotus tekstus sukurt:
Keistai gavosi, kad kadangi tasai Glen Matlock buvo raštingas, mokėjo groti, o be to bent kartą per mėnesį prausdavosi, tačiau Sex Pistols jį išmetė. Viešai skelbėsi, esą išmetė dėl to, kad šis prausiasi (taip ir apkaltino – tipo, „mes matėme, kaip jis prausėsi kojas“). Realiai išlindo, kad buvo tiesiog paprastas tarpusavio išsiplūdimas, kurio metu Glen Matlock pasakė, kad jo neveža naciai. Todėl Johnny Rotten ir užsiuto, nes naciai jį vežė, dar ir kaip. Jis ir naciškai hailindavo draugams, ir su savo chebra raiščius su svastikom nešiojo, ir nacių uniformas pirkdavosi, o paskui su jomis per koncertus staipydavosi, ir šiaip buvo kažkoks iškyrpęs nacis per visus galus. Tiesą sakant, tai ir pati grupė demonstruodavo, ir jos gerbėjai, tačiau jau gerokai vėliau, kai išlindo, kad šiti svastikų demonstravimai gali išvirsti totaliniais draudimais jų koncertams Europoje, pradėjo aiškinti, esą jie čia šiaip tik dėl juoko apsimetinėja. Žodžiu, įprasti makaronai, kurie jiems nepadėjo apsiginti nuo Prancūzijoje siautėjusių Antifa, puikiai žinojusių, kas čia ir kaip. Beje, tenykščiai antifa kartą gerai atidaužė ir ten su Sex Pistols kartą nuvykusią Siouxsie Sioux, bet čia tik tarp kitko.
Tiesa, paskui dar Johnny Rotten aiškino, kad Glen Matlock labai mėgdavo klausytis The Beatles ir Paul McCartney, kurį pamėgdžioti bandė ir savo apsirengimo stiliumi, ir šukuosena, ir muzika. Ir tai buvo tiesa. Tai buvo grynų gryniausia tiesa – Glen Matlock buvo nepritapėlis, bandęs būti kultūringu, dvasingu ir muzikaliu. Glen Matlock vėliau subūrė grupę, pavadintą Rich Kids, kuri grojo šūdiną šūdiną popsą, o patsai jos įkūrėjas ant scenos šokinėjo, atvirų atviriausiai pamėgdžiodamas Paul McCartney ir šukuosena, ir apsirengimu, ir netgi veido išraiškomis. Ne, aš neturiu nieko prieš Paul McCartney, tiesiog šiaip manau, kad tai muzika, puikiai tinkama idiotams.
Į Glen Matlock vietą Sex Pistols priėmė tokį Sid Vicious, su kuriuo ir sužlugo. Tiesa, kai paskui paaiškėjo, kad Sid Vicious nemoka groti absoliučiai, o moka tiktai kraipytis ir nešioti savo maikę su naciška svastika, tai gavosi taip, kad ir vėl teko jiems kviestis tą patį Glen Matlock, kad jis įgrodinėtų muziką. Bet tai neesmė, nes Sid Vicious nusipelnė pankams kitu būdu – sako, būtent jisai sukūrė pogo šokį. Todėl visi pankai jam jautė didelį dėkingumą ir už tai jis ir buvo priimtas į grupę. O kad nemokėjo groti – šitai buvo visiškai nesvarbu: kai iš grupės buvo išmestas tasai Glen Matlock, paprasčiausiai neliko, kas galėtų tuo nemokėjimu piktintis. Čia buvo visa tikra pankų dvasia. Ta pati, kurią gal geriausiai galit išgirsti jų dainoje „Holidays in the Sun“:
Čia dabar nukrypsiu nuo temos ir pasakysiu, kad ta istorija, kur Sex Pistols išplūdo kažkokį TV laidos vedėją, buvo truputį ne tokia, kaip daugelis įsivaizduoja. Išties jie visai kultūringai ir susiparinę šnekėjo toje laidoje su Bill Grundy. Ir netgi turėjo persilaužti, pakol kažkuris iš jų pasakė žodį „šūdas“. Bet kartu su pačiais Sex Pistols buvo ir keletas fanių, mergaičių-gerbėjų, o tarp jų – ir pati pačioji gotų judėjimo pradininkė Siouxsie Sioux. Tai ta ėmė ir užtrolino visą reikalą, pareiškusi, kad svajojo susitikti su tuo vedančiuoju ir jam meiliai pasišypsojusi ir pamerkusi akį. Tai tada vienas iš grupės narių ir užsivedė, išvadino vedantyjį nuopisomis ir šūdpisomis, kas ir sukėlė skandalą. Paskui Sex Pistols eilinį kartą nykiai melavo, esą čia jie buvo nekalti, o esą vedantysis buvęs girtas, todėl jisai kaltas dėl to, kad jie jį išplūdo. Bet skandalas buvo toks, kad perėjo per visus laikraščius, o Thames TV išmetė tą Bill Grundy iš darbo – už tai, kad išvis drįso pasikviesti į laidą tokius atmatas. O Siouxsie Sioux liko nekalta ir niekuo dėta, nes taip visada būna su sėkmingais troliais. Čia jums visa ta laidelė, kad patys pažiūrėtumėt:
Taip ar anaip, Siouxsie Sioux kažkaip paskui atitrūko nuo Sex Pistols ir tapo ne mažiau žymia garsenybe, kai pasireiškė su savo grupe Siouxsie and the Banshees. Ta mergaitė, nors ir buvo pradžioje to paties pankiško tipo naciuke, tapo viena iš gothic rock pradininkių. Ir su naciais, beje, vėliau kažkaip parišo. Skirtingai nuo Sex Pistols vaikinukų, Siouxsie jautė garso grožį ir turėjo gerą klausą. O Sex Pistols, kaip jau sakiau, pasiėmė pas save tą Sid Vicious, vėliau tapusį gal net didesniu Sex Pistols simboliu, nei patsai Johnny Rotten. Tasai Sid Vicious, beje, prieš tai bandė groti būgnininku pas tą pačią Siouxsie, bet buvo delikačiai išmestas, nes nesugebėjo netgi punk ritmo pataikyti**. Tačiau Sid Vicious buvo labai linksmas vyrukas, kuris įsiveldavo į visokias muštynes – tai ten kokiai merginai akį išduria, tai ten kokį žurnalistą grandine atidaužo. Žodžiu, puikus naujas narys. Ir dar smarkiai siautėjantis ant scenos. Ai, ir dar nacis, kaip ir kiti iš Sex Pistols.
Čia ta proga jums pateiksiu gerą pavyzdį – tai Sex Pistols daina „Belsen Was a Gas“, kas gan sunkiai išsiverčia į lietuvių kalbą. Kadaise buvo toks Lietuvoje žargonizmas – „gazas“, reiškiantis maždaug kažką tarpinio, tarp „cool“ ir „kaifas“. Taigi, tuometiniame angliškame gatvės žargone šitas žodis reiškė būtent tą patį. O Belsen – tai buvo geriausiai britams žinoma nacių koncentracijos stovykla (kitų jie beveik nežinojo, nes jos pakliuvo į sovietų okupacinę zoną), kurioje mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Britams žodis „Belsen“ reiškė maždaug tą patį, ką lietuviams reiškia žodis „Aušvicas“. Tai vat, dainos pavadinimas, jei versim pagal prasmę, gautųsi maždaug kaip „Aušvicas buvo kietas kaifas“. Tiesiog psichopatologinio švietimo tikslais aš čia jums tą dainą įdėsiu (beje, tiesiog įdomumo dėlei atkreipkit dėmesį į užbintuotas Sid Vicious venas):
Aišku, vėliau, kai prasidėjo skandalai, Sex Pistols nariai eilinį kartą pasakojo, kad jie niekaip nesusiję ir čia buvo tik dvasingai ironiškas ne tai britų, ne tai nacių režimo pasmerkimas. Aišku, koks čia pasmerkimas, tai visiems aišku be aiškinimų. O kai dar vėliau visokie Antifa susidūrė su faktu, kad dauguma jų narių tėra visokie pankai ir anarchistai, o pankiškumo ir anarchizmo įkvėpėjai tėra kažkokie nazi scum (dabar pabandykit atspėti, ką tasai „nazi scum“ išties reiškia – ogi lygiai tą patį, ką ir „nazi punk“), tai paskui ir tie patys antifa visaip ėmė skleisti kliedesius apie tai, kaip išties Sex Pistols kovojo prieš nacizmą. Čia maždaug taip kovojo prieš nacizmą, kaip šūdų gabalėlis klozete kovojo su šiltine.
Taip ar anaip, Sex Pistols populiarumas augo, jiems viskas būtų gal ir neblogai ėjęsi, bet kai grupė nuvažiavo į JAV, Sid Vicious susidėjo su kažkokia vietine kūrva (anokia Nancy Spungen), katra, radusi gerą progą, tą pakabino, o kad jis kur nepabėgtų, tai dar ir užsodino ant adatos (čia aišku, taip grupės nariai vėliau pasakojo, nors tai, kad jis ant narkatos jau seniai iki tol sėdėjo – tai faktas, kuris nuo senų seniausiai žinomas, nes net ir jo motina buvo narkomanė). Žodžiu, tiesiog apie tą laiką Sid Vicious ant heroino ir savo Nancy sėdo taip greitai ir giliai, kad grupės koncertai virto kažkokiu briedu su ištisinėmis muštynėmis, spjaudymu ant žiūrovų ir taip toliau. O čia negana to, dar ir Johnny Rotten apsirgo kažkokia džiova, tad prarado gebėjimą dainuoti, per koncertus ėmęs švogžt ir spjaudyt kraujais. Trumpai tariant, grupė objektyviai ir nepaneigiamai žlugo. Tiesa, jie dar spėjo nusifilmuoti legendiniame filme „The Great Rock’n’Roll Swindle“.
Čia jums ta proga visas, daugiau, kaip pusantros valandos filmas, kurį rekomenduoju būtinai peržiūrėti, kaip kino seansą, pakolei Youtube jo dar neištrynė, nes čia yra neabejotinai vienas iš reikšmingiausių visų laikų top-10 muzikinių filmų, kokie tik kada buvo sukurti. Jame muzikinėje formoje grupės vadovas Malcolm McLaren pasakoja, kad visa grupė išties tebuvo šiukšlės, o vietoj jų puikiai būtų tikę ir kokie nors kiti puspročiai:
Tačiau net ir sužlugti Sex Pistols normaliai nesugebėjo. Sid Vicious, kurio dėka Sex Pistols vietoje muzikos ėmė užsiiminėti neaišku, kuo, toliau smaginosi su savo kūrva. Kol kartą nepasidalino heroino dozės: Nancy Spungen, sėdėdama ant klozeto, susileido sau, o Sid Vicious liko užmirštas. Taip ant to klozeto besėdėdama, ir mirė, gavusi savo meilužio peiliu į pilvą. Kadangi buvo pagautas veik nusikaltimo vietoje, Sid Vicious, dar neprasiblaivęs po išgertuvių, viskuo prisipažino, bet paskui ėmė neigti, pasakoti istorijas apie kažkokius kliedesius, atsirado visokie personažai, kurie esą heroiną iš jų vogė, paskui kurie pardavinėjo ir vogė ir taip toliau.
Žodžiu, kol tęsėsi tyrimas, o įrašų kompanija užmokėjo užstatą, Sid Vicious buvo paleistas iš areštinės, tada eilinį kartą pakliuvo į muštynes, tada jau pakliuvo į kalėjimą, per pusantro mėnesio buvo atjaukintas ten nuo heroino, kažkodėl buvo paleistas laisvėn, susirado kažkokią naują mergą, susileido įprastinę dozę, o tada paaiškėjo, kad nuo tokių heroino kiekių organizmas jau spėjo atprasti. Taip ir numirė. Tačiau jis dar spėjo sudainuoti – „My Way“:
Beje, ši daina buvo velniškai garsus ir populiarus Frank Sinatra topas, kurį sukūrė kanadietis kompozitorius Paul Anka. Kadangi dauguma žodžių buvo pakeisti į keiksmažodžius, o atlikimas ganėtinai nekoks, daina buvo įdomi. Pats Paul Anka vėliau pareiškė, kad nors toks išsidarkymas jį ir šokiravo, jis visgi tiki, kad Sid Vicious tiesiog nujautė savo mirtį, todėl sudainavo nuoširdžiai.
Kiti pora grupės narių, dėję ant Sid Vicious ir ant Johnny Rotten, nuvažiavo kažkur į Braziliją, kur įrašė vieną puikią dainą – „No One Is Innocent“. Įdainavo ją toksai Ronald Biggs, bene žymiausias XX amžiaus britų plėšikas ir pašlemėkas, slapstęsis nuo teisėsaugos užsieniuose. Ir tai buvo gražu, tai atrodė, lyg Sex Pistols atsisvekinimas, kur jie tarytum teisinasi, esą ne jie vieni tokie, o visi panašūs:
——————
* Čia prisiminkim garsų mūsų lietuviškų pankų žaidimą „strazdanėlės“, kurį daugelis laiko legenda. Tiktai šis žaidimas buvo ne legenda. Prasmė labai elementari: kai trūksta gėralo, tai visi prišika ant kokios nors dėžės, o paskui taškosi, plodami delnais. Kas lieka švariausias – tas turi bet kokiais būdais suveikti išgertuvėms, nesvarbu, ar iš kokių savo santaupų, ar pavogti, ar dar kaip nors. Britiški pankai buvo niekuo ne prastesni už mūsiškius, tad šūdai jiems nebuvo kažkas neįprasto.
** Dėjo tie pankai ant ritmo. Ir tai dar vienas keistas dalykas: pankų nemokėjimas groti ir net palaikyti ritmo vėliau inspiravo NWOBHM grupes ritmikos eksperimentams, o jau iš to kilo visas thrash.
Šį straipsnį parašė Rokiškis Rabinovičius
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (145)
Kažkuriam prašmatniam bare kažkoks prašmatnus žmogus man pasakojo, kad Sex Pistols buvo įkurta kaip grupė, kuri turėjo reklamuoti kažkokią rūbų parduotuvę ar liniją. Buvau net radusi kažką panašaus į šios versijos pagrindimą internete, bet jau viską pamiršau.
Neteko matyti šios versijos?
Kažkada labai seniai teko girdėti, bet abejoju tuo. Kita vertus, grupės menedžeris Malcolm McLaren visada pabrėždavo, kad grupė tėra jo kūrinys. Ir bent dalis tiesos jo kalbose tikrai yra: kai pabandė jo atsikratyti, pabaigė ir savo karjerą, virsdami tiesiog eiline puspročių šutve.
McLareno moteris tuo metu buvo Vivienne Westwood, jie turėjo tokią parduotuvę (netgi buvau prie jos, ten dabar laikraščių ir gėrimų zabigalkė COSMOPOLITAN), na ir ten kažkaip juos visus surinko ir ant kojų pastatė ir šmutkėm aprengė. tai Sex Pistols buvo pirmieji Westwood modeliai.
paini istorija, bet ir laikai painūs buvo
Jo, dar pakapsčiau, atrodo, kad jo, buvo tokių reikalų. Matyt, nutarė dvigubai juos įdarbinti 😀
Heh, neblogai. Gal dar verta paminėti, kad ir kitas Sex Pistols filmas The Filth and the Fury, kuriame, praėjus dešimtmečiams, pasenę ir paprotingėję grupės nariai keikia Malcomą kaip beišgalėdami, gerai žiūrisi. Ypač „No Fun“ San Franciske, kas buvo paskutinis grupės pasirodymas pagrindine sudėtimi.
Šiaip Johnny Rotten man sudaro kiek protingesnio žmogaus įspūdį negu galėtų susidaryti įspūdis iš šito posto – sekantis jo projektas Public Image Ltd ir originalus, ir koks tiktai nori.
Sid Vicious man irgi sudaro įspūdį, kad kažkokį tais talentą jis turėjo – tose Swindle filmui įrašytose dainose, kad ir tame pačiame My Way, jis atrodo geriau, kai dainuoja ir ardosi klipuose, negu kad kai bandė groti.
Ir tikrai gaila, kad Matlocką išmetė. Nemėgo jie inteligentų, oij nemėgo.
Taip, John Lyndon (po Sex Pistols jis susigrąžino savo tikrą vardą) išties, ko gero, ir buvo ta tikra muzikine Sex Pistols dūšia (labiausiai vykę gabalai – jo kūryba).
Ir Public Image Ltd., nors visgi nėra labai jau kažin kas, kai kuriuose gabaluose visai neblogai pasireiškė. Tuose, kur artėjo prie disco, o ne prie dvasingumų. Gal, tiksliau būtų sakyti, kokiame viename gabale – „This is not Love Song“, kur jau buvo beveik disco stiliumi. Žodžiu, didesne dalimi – dvasingumai.
O štai tas jų prakeiktas Malcolm McLaren tai išties vėliau dar pasireiškė, kaip vienas iš realių hip-hop pradininkų.
O vėlesniais laikais tie buvę Sex Pistols nariai tik stradalina tuo, kad tas jų menedžeris buvo toks ar anoks, nes jiems nieko daugiau ir nelieka – negi kaltinsi save dėl savo nevykėliškumo.
Rokiški, tu kiauras 😀 Ir gerąja, ir blogąja prasme. Bet skaitinėti, kai tu rašinėji briedus apie tai, apie ką teturi miglotą supratimą (pvz., apie automobilius, ar apie pankus ir jų „ideologiją“), dar smagiau, nei skaityti tavuosius briedus temomis, kuriose skaitaisi specu 😉 .
Spėju iš tamstos pasisakymo, kad esate niolikinio amžiaus maždaug.
Dėkui pons Rokiški už smagų rašinį, bet vat vistiek prisipisit norisi: „naciai ir pankai“. wtf? 😉
Čia jums prašom neabejotinai. O kaip naciai su pankais vienose ir tose pačiose galvose sugyvent galėjo, tai aš irgi nelabai suprantu. Kita vertus, psichiatrai tokį reiškinį žino nuo seno, jis vadinasi schizofrenija.
Tai gal Jūs ir Slayerius naciais išvadinsit, ką jau daugelis ir darė, už „Angel of death“? 😉
O prie ko čia satanistai?
Ir tikrai, prie ko čia jie? 😉 Aš čia apie Slayerius, jei ką 😉
Šiaip, žinote, jei rimtai, tai Slayer dėl „Angel of Death“ naciais pavadinti gali nebent toksai idiotas, kuris Aušvico memorialą pavadintų nacių garbinimo vieta.
Tuo tarpu Sex Pistols atvejis aiškus. Čia nėra apie ką kalbėti tiesiog.
Įtariu,jei, kam nors atvejis aiškus, tai diskusijai-amen 😉 Atsibutfolinu
Na ko noreti is uzkietejusio metaliugos rokiskio.;-).zinom tuos preityje „satanistus“ tapusius siandieninias „senosios Lietuviu religijos gaivintojais ir puoseletojais“
na o Proffanas yra is pirmosios punk lietuvoje kartos.
Tai tasai Proffanas, jei iš pirmosios kartos, iš tų kur pačių Sex Pistols laikais ėmė pas mus patyliukais rastis, tai keista, kad tiek kokie nors pankai gali išgyvent.
O jei iš tos, kur Atsuktuvas, Varveklis ir pan. – tai tada jau čia greičiau kokia pusantrinė ar net antroji generacija. Kelis iš tų šutvių kadaise pažinojau, sako, dauguma jų dabar užsieniuose bastosi, kas dar nenumirė.
tai tada pusantrine-antra generacija.Kauno frakcija;-)na kiek zinau ne visi uzsienuose bastosi,kiti aukstas visuomenines,vadovaujancias pareigas uzima,kiti jaunaja politiku karta universitetuose ugdo;-)
Na, su Kauno pankais neteko kažkaip bendrauti tais senoviniais laikais 🙂
O šiaip, yra tas dalykas. Nestandartinis mąstymas neretai reiškia protestus jaunystėje, o paskui – pasiekimus gyvenime. Jei, žinoma, nepasukama slidžiais takeliais.
Dzin ar tie ar anie 🙂 Respektas „Rokiski“ uz sudeta info, ziauriai jaunas dienas primine 🙂
A nu ir perkelsiu savo komentarą šičia, kad jau G+ apleidžiat 😀 – – –
Kodėl žmonės kuriems viskas vienodai, o dar ir tokiai kategorijai priklausantys, kur subtilumu nepasižymi, imtų slėpti savo tiesiogines pažiūras ir jas neigtų? Maikės su svastikom (dėl kurių nešiojimo diapozono grupėje, kaip ir pripažinsiu, klydau) naudojamos pokariniame kontekste, ir pasistatymas „Martiną Bormanną“ groti už boso klipe su Biggs’u kaip ir neturėtų būti kažkokie tiesioginiai vediniai, labai anuos fašistais darantys. A va dėl Belseno tai įdomus dalykas, na o bet tačiau jie visada troliai savotiški buvo ir visokius tabu dulkydavo. Pėvėzė 2008 metais anie grojo Helsinkyje, ir Rottenas visos savo mylinčių fanų gaujos nušvilpimui pradėjo skanduoti „Allah is Great“ ir pan. provokacijas, kol jų vos nuo scenos nenumetė. A va kitas dalykas – 2010 ten visokie britų snobai muzikalūs buvo paskelbę boikotą grojimui Izraelyje iki kol bus paskelbta Palestinos nepriklausoma valstybė, o Rottenas su PIL visų tų snobų pasipiktinimui nuskrido groti, ir dar tėškė žiniasklaidai pareiškimą kad kol kas nemato nė vienos demokratiškos arabų valstybės, ir kol tokios nepamatys, tai nesupras kodėl žmonės piktinasi, kad su anais taip elgiamasi. Taigi negalima daryti iš visų pankiškų išsidirbinėjimų išvadų, kad nuo jų priklauso kažkoks simbolinis, likusiai visuomenei pritaikomas, požiūris, juolab kad ir esmė pas anuos – provokuoti ir tyčiotis.
Dėkui už supratimą, nes išties, komentaras bloge – 100 kart vertingesnis, nei G+, nes išlieka visiems skaitytojams.
Dabar apie esmę.
Matot, tai ne žmonės, kuriems viskas vienodai, o elementari hiperkompensacija atvirų atviriausioje formoje. Neurotiški paaugliai, bandę kompensuoti savo baimes perdėtu įžūlumu, antisocialumu ir t.t..
Tokiems žmonėms nėra „viskas vienodai“, o priešingai – perdėtas susirūpinimas tuo, ką galvoja kiti, kartu vaizduojant absoliutų paxuizmą. Būtent todėl, net praėjus 20 metų jie stūmė tą pseudodokumentinį „The Filth and the Fury“.
Dėl trolinimo – taip, tame yra tiesos, ką sakote. Bet tai irgi nėra šiaip sau reikalas, kai viena ir tas pat stumiama, stumiama ir stumiama. Tai verčia truputį pagalvoti, kokios pas tuos žmones vertybės yra galvose. Ir kai tie žmonės skundžiasi esą fašistiniu britišku režimu, skurdu ir bloga policija, kartu vaizduoja protestų rengėjus, ir tuo pat metu juokiasi iš realių žudynių – tai verčia susimąstyti.
Šiaip manau, kad jų naciškumai buvo iš to durniausio lygio, kur žmonėms patinka simboliai, o mąstymas yra pernelyg netolimas, kad vyktų tapatinimasis su naciais ne tiek dėl rimtesnių ideologinių įsitikinimų, kiek dėl to, kad naciai buvo tos pačios pinigų veltėdžiavimui per mažai duodančios Britanijos valdžios priešais.
Neabejotinas dalykas, kad supratimo, jog juos pačius nacių valdžia būtų prie sienos pastačiusi, jie neturėjo. Jiems tokia mintis išvis nei nekilo.
Trečia vertus, jei jie tiek gėrė ir narkašinosi, kiek vaizdavo ir kiek iš tiesų tai darė tai visai nekeistas tas jų toks durnumas. Pvz. prisigėręs pagalvojo, jog jei apie fašistus padainuos arba pabus apsirengęs tai visus labai šokiruos. Tada pagalvojo, kad alachą pagarbins – irgi visus šokiruos…
Ar vis dėlto reikėtų ieškoti razinkų šiknoj?
Fašistų tema apskritai tuo metu buvo madinga tarp visokių neformalų muzikantų. Nežinia kiek tai buvo ideologiškai stiprios ir argumentuotos pažiūros. Manau, minimaliai. Nerūpestingai žiūrint, nacizmas… toks draudžiamas, stilingas, nepadorus. O ir tais laikais dar nebuvo tokios stiprios antireakcijos kaip dabar.
Taip, kaip tik apie tą laiką karta, patyrusi karo baisumus, jau nyko o bendras supratimas buvo gana nesusiformavęs.
Juoba, kad Didžioji Britanija nuo karo ir šiaip nukentėjo gan menkai, tad tas nacizmo užribiškumas nebuvo toks stiprus, kaip, pvz., Prancūzijoje.
Vokiečiai krautrokininkai apie 70-uosius irgi vietomis lengvai flirtavo su fašizmo simbolika. Tačiau nei pankai, nei krautrokas realiai nepropagavo tų idėjų ir prop[aganda jiems nebuvo įdomi. Tiesiog toks jaunatviškai lengvabūdiškas žaidimas su ugnimi.
Nu, čia kaip pasakius. Kur baigiasi flirtavimai, o kur prasideda propagandos.
Čia panašiai, kaip su visokia gatvine lefta, kuri už esą visokias tolerancijas ir ne už SSRS, o realiai – tas pats galas, kaip ir Lenino liumpenai, tik negavęs progos pasireikšt.
Kadangi ir nebuvo anie šviesuliai, tai ir nematė kitokių būdų išjudinti sustabarėjusią visuomenę ir ala alternatyvių „kovos prieš sistemą“ būdų, kaip tik jos šokiravimas. Čia kaip Nida, tik truputį primityviau. Iš esmės kaip ir nesiskyrė savo pobūdžiu tas svastikų naudojimas nuo kitų radikalizmų aprangoje ir pan. naudotų, tik tiek kad čia buvo tiesioginis sąryšis su praeities baubais, kas visuomenėje turėjo kelti dar didesnį ažiotažą, ir tuo pačiu jiems patiems pasitenkinimą dėl rezultatų. Dalykas tik tas, kad anie konservatyvią britišką visuomenę savo muzika ir elgsena buvo jau ant tiek šokiravę, kad visi tas jų svastikas priėmė kaip elementarų dalyką. Bet nebuvo anie pirmieji, Amerikėje dar prieš juos The Ramones tas svastikas nešiojo, tik va, Niujorkas nebuvo tokia palanki vieta šitokiems išraiškos būdams, tai greitai dingo iš jų spintų maikės anokios. Dar va vieno iš narių tėvai turbūt širdies smūgių neblogai apturėjo dėl šitokių vaikiščio pasilinksminimų, anuos kaimynai Vengrijoje palėpėj slėpė nuo holokausto, o sūnus ne tik kad su svastikingom maikėm trynėsi, bet dar ir su draugeliais girtas po viešbutį prieš koncertą kažkada šlaistėsi su reicho vėliava. Nacizmo čia nulis, o jaunatviškos kvailystės pilna.
Ponuli, tai ką čia jūs pasakojate, tai yra teiginys, kad jie nebuvo naciai, nes tuo mėgavosi, tačiau buvo pernelyg buki, kad suprastų nacistinę ideologiją ir nacių darytus nusikaltimus.
Tai, atleiskit, yra nesąmonė.
Rokiški, tamsta tiesiog pernelyg rimtas ir protingas žmogus. Jums atrodo, kad negali būti „šiaip sau“ arba „ant durniaus“ 🙂
Žinote, toksai Oskar Dirlewanger tai suprantu, kad ne dėl ideologijos, o tik dėl malonumo tapo naciu, kaip ir „šiaip sau“, „ant durniaus“.
Turiu omeny jeigu kalbant apie grynąją ideologijos išraišką. Gali būti arba fašistiniu idiotu, arba idiotišku fašistu, tai tame čia ir esmė slypi. Jeigu esi ant tiek idiotas, kad į tave ir tavo šūkčiojimus nežiūri rimtai ir durniumi laiko netgi grynieji ideologijos išpažinėjai su savomis dogmomis ir taisyklėmis, tai, matyt, esi antrasis variantas. 😀
Taip, štai čia ir galim sutarti, kad radom tinkamą jiems apibrėžimą 🙂
Šaunus straipsnis, kažkaip nebuvau pasidomėjęs šitos grupės istorija. O kadangi atidžiai skaičiau, tai ir vieną /mistaipą/ pataisysiu NWBOHM > NWOBHM.
Dėkui. Tai bene durniausia santrumpa, kurią žinau. Amžinai darau tą klaidą joje. Einu taisytis 🙂
įdomus straipsnis, kaip grupė Sex Pistols man iš dalies patinka, tik niekad nežinojau kad jie naciai buvo..
Nepatinka man Sid’as, ir niekad nesupratau ir nesuprantu kodėl taip visi jį garbina net ir šiandien ? Totalus alkašas ir dar nemoka grot. Žiūrėjau vaidybinį filmą „Sid & Nancy“, taip kad ten pakankamai didelė dalis tiesos apie Sid’ą ir Sex Pistols istoriją yra pavaizduota.
Sid Vicious tapo ištisos pankų kartos kumyru būtent dėl jo pakvaišimo, nemokėjimo grot, girtuokliavimo ir kartu sugebėjimo neimti nieko į galvą. Jis tapo simboliu ne dėl to, kad būtų gerai grojęs, o tik dėl to, kaip gyveno. Pankų dvasia, taip sakant.