Frijid Pink – viena iš jau seniai užmirštų ir niekam nežinomų grupių, kuri susikūrė pačioje hipių eros pabaigoje. Vieno hito vonderiai, tik su vienu gabalu tepagarsėję, tačiau iškilę į tokias neregėtas aukštumas, kad kai 1970 anie pradėjo koncertinį turą, tai netgi patys Led Zeppelin apsidžiaugė, gavę kvietimą pabūti apšildančia grupe pirmame dideliame koncerte.

Deja, Frijid Pink teišleido vos vieną gabalą, kuris vertas dėmesio. O ir tą įrašė, kaip netyčiuką, kai įrašymo sesijos metu atliko laiko ir kilo noras paimprovizuoti, prigėrus alaus. Ir netgi to gabalo nelabai norėjo dėti į savo plokštelę, bet kažkaip įdėjo. Ir netgi tas gabalas buvo ne jų, o legendinių The Animals*.

Bet tasai gabalas, sugrotas Frijid Pink, šovė į absoliučius JAV, o vėliau – Didžiosios Britanijos ir Europos topus, užimdamas kai kur net ir pačias pirmąsias vietas. Taip, tas netyčiukinis gabalas buvo garsusis „The House of the Rising Sun“, vėliau pergrotas begalės įvairiausių grupių ir tapęs vienu iš hipių muzikos simbolių. Ir šitas netyčiukinis sugrojimas tapo vienu iš pirmų (jei išvis ne pirmu) atvejų, kai į topus iškilo gabalas, sugrotas su visais gitariniais distoršinais ir fūzais.

Štai čia jums originalus Frijid Pink sugrotas gabalas visame gražume:

Kaip ir nemažai kitų, vėlesnių vieno hito vonderių, taip ir Frijid Pink buvo smarkiai sukami muzikinės industrijos, tačiau nieko gero daugiau nesukūrė. Geriausia, ką jie daugiau sukūrė, atitiktų kokio trečio ešelono grupių lygį, o kitka – išvis kažkoks kultūrnamiškam ansambliui tinkamas fufelis. Todėl aš jums duosiu geriau porą įdomesnių „The House of the Rising Sun“ pergrojimų.

Štai čia „The House of the Rising Sun“ groja legendariniai ir absoliučiai puikūs The Beatles. Rekomenduoju būtinai paklausyti visiems, kas yra bitlų fanai ir visiems, kas jų pakęst negali:

O čia legendarinė Jody Miller** dainuoja tą gabalą absoliučiai priešingai. Jei jau rimtai, tai viena iš nuostabiausių versijų, ne veltui savo laiku (berods 1973) pakliuvusi į topus:

O štai čia disco grupė Santa Esmeralda su ta pat daina (tarp kitko, vienas iš labai stiprių klasikinio disco pavyzdžių):

O čia jau kažkoks vėlesnis, visiškai šlykščiai ružavas sacharnininis disco, ale gabalas vėlgi iš topų viršūnių, tiesa, jau 1981, anokia Dolly Parton dainuoja:

O štai čia – vėl jums suradau originalą*** – The Animals groja ir dvasingai dainuoja tą pačią dainą:

———–

* Kaip jau įprasta, istorijos perlus, iš kurių jūs galite sužinoti apie praeitį, naikina ir trina visokie autorių teisių esą gynėjai, todėl aname straipsnyje jau mažai ką teišgirsit. Jei norite kažką išgirsti – turėkit omeny, kad reikia spėti laiku. Bet čia yra įdomiau dar: daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, esą autorių teisės išties nėra autorių teisės. Liūdna realybė yra tokia, kad įstatymai draudžia autoriams valdyti savo kūrinius ir jų apmokėjimą, o leidžia tai daryti tik organizacijoms, kurios kokius nors autorius esą atstovauja. Taip taip, čia yra vambzdec, bet taip yra. Aš kai tai sužinojau, tai negalėjau tuo pradžioje patikėt, bet pasirodo, tai yra realybė: jei jūs esate autorius, jūs neturite teisės kam nors leisti ar neleisti naudoti jūsų kūrinį, nes tą reikalą administruoja visokios įdomios kontoros. Taigi, kai kas nors kalba apie tai, kaip gina autorių teises, tai turėkit omeny, kad čia panašiai, kaip kokie šungaudžiai kalbėtų apie tai, kaip jie gina šunų teises.

** Jody Miller yra country atlikėja, o country man kelia šleikštulį, bet man čia giliai dzin, nes ji tokia tobula ir išskirtinė, kad aš ja nesižavėti negaliu. Nes tobulumas yra vertas susižavėjimo.

*** Šiaip tai originalas čia sąlyginai, nes kažkoks panašus gabalas buvo ir iki Animals, bet Animals sukūrė būtent tą versiją, kuri ir tapo tuo, kuo tapo.