Kažkada Eurovizija buvo visai kitokia, bet tai buvo labai labai seniai, kai žiūrovai ten neturėjo įtakos, o viską lėmė žiuri balsai, muzikos industrija dar nebuvo užvaldžiusi rinkų, o visokie techniniai pagudravimai fonogramomis buvo naudojami nebent TV transliacijose. Tai buvo labai labai seniai, bet tada viskas buvo kitaip. Bet tai buvo gražu, net nepaisant to, kad žiuri nariai neretai vadovaudavosi kažkokiomis idiotiškomis preferencijomis, kurias gavo dar XIXa, kai vaikščiodavo klausytis muzikos į turgaus balaganus.

Ir todėl be jokios gilesnės minties aš noriu su jumis pasidalinti daina, kuri Euroviziją laimėjo 1970. Ją atlieka Dana Rosemary Brown, tuomet dar visai jaunutė airių atlikėja. Pasiklausykim tos nuostabiai skaidrios dainos, tiksliau net ne dainos o tikros sidabrinės giesmės – „All Kinds of Everything“:

Dana tuo metu buvo devyniolikmetė mergička, kuri ruošėsi kažkokiems egzaminams, bet dėl Eurovizijos metė mokslus, tikėdamasi tiesiog padainuoti, grįžti namo ir mokytis vėl. Tačiau jos mokslai griuvo, nes ji laimėjo. Laimėjo 200 milijonų Eurovizijos žiūrovų akyse, o Airijon sugrįžo, kaip tikra didvyrė – gatvėje ją sutiko ištisa minia. Vėliau ne per daug sėkmingai ji bandė laikytis pop muzikos viršūnėse, stebėtinai gražiai balansuodama tarp banalių šlagerių ir visiško popso. Tiesą sakant, taip gražiai balansuodama, kad net miela klausytis, kaip kad dainoje „Please Tell Him I Said Hello“:

Deja, kažkaip ten jai nelabai sekėsi, nors į britiškus topus tarpais ir pakildavo. Bene 1976 ant jos balso stygų išaugo auglys, Dana visiškai prarado balsą ir žiniasklaida paskelbė, kad ji nedainuos daugiau niekada. Paskutinis jos singlas „Fairytale“, nors ir nebuvo labai išskirtinis, tapo hitu – žmones tiesiog pakraupino ši istorija, todėl jie norėjo išgirsti dainą, kuri buvo paskutinė:

Operacija išgelbėjo Danos balso stygas – 1979 ji grįžo į sceną, „Fairytale“ girdėtas užkimimas dingo, balsas vėl įgavo sidabrinį atspalvį, tačiau jau pritrūko kažko kito. Naujos dainos buvo daug prastesnės, o greitai dainininkė persimetė išvis į kažkokius krikščioniškus kleidėsius, pradėjusi dainuoti religines dainas. Čia ir prasidėjo jos nauja karjera: kai viską lemia religija, darosi nesvarbu, ar muzika gera – bile tik apie religiją būtų. Iš Airijos Dana persikraustė į JAV, tapo TV vedančiąja, dėl tų pačių krikščioniškų reikalų nuėjo į politiką, paskui grįžo į Airiją, tapo europarlamento nare, kandidatavo į Airijos prezidento postą, galų gale iš politikos buvo išspirta ir ėmė dainuoti vėl. Praėjus 40 metų, Dana Rosemary Scallon, tegul ir šešiasdešimtmetė, bet vis dar žavinga, dainuoja tą pačią savo eurovizinę dainą: